Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

gegužės17d.
2017-05-17  Apie padidėjusį kraujospūdį ir galimybes jį kontroliuoti

Kas trečias žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį dar vadinamą arterine hipertenzija.


Daugelis net neįtaria, kad jų kraujospūdis yra per aukštas, nes jaučiasi gan gerai.

Kas yra kraujospūdis ?

Kraujospūdis - tai kraujo slėgis į kraujagyslių sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų. Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Širdžiai susitraukus ir išstūmus tam tikrą kraujo kiekį, arterijos yra veikiamos didesne jėga. Ją vadiname sistoliniu kraujo spaudimu. Kai širdis atsipalaiduoja, kraujas veikia arterijas jėga, kuri vadinama diastoliniu kraujo spaudimu.

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/60 mmHg, tačiau didesnį kraujospūdį būtina mažinti.

Kas yra arterinė hipertenzija?

Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas yra vadinamas arterine hipertenzija. Neretai arterinės hipertenzijos simptomai, tokie kaip galvos, širdies skausmai, galvos svaigimas, pasireiškia tik esant labai dideliam arteriniam kraujospūdžiui arba kai pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai – širdis, kraujagyslės, smegenys arba inkstai.

Kas sukelia hipertenziją?

Kraujo spaudimas gali didėti dėl keleto veiksnių: susiaurėjusio arterijų spindžio, didesnio nei įprasta kraujo kiekio, pagreitėjusios širdies veiklos, padidėjusios širdies susitraukimo jėgos. Dešimtadalį arterinės hipertenzijos atvejų lemia kitos ligos arba būklės, kurias pašalinus išgydoma ir arterinė hipertenzija.

Arterinės hipertenzijos požymiai

Padidėjęs arterinis kraujospūdis gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, širdies skausmus, dusulį, regos sutrikimus. Kartais, ypač ligos pradžioje arba esant vidutiniam kraujospūdžio padidėjimui, arterinė hipertenzija simptomų nesukelia arba jie yra neintensyvūs, todėl pacientas į juos nekreipia dėmesio. Neretai arterinė hipertenzija yra diagnozuojama tik išsivysčius komplikacijoms – insultui, infarktui, inkstų funkcijos arba širdies nepakankamumui.

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai

Visi rizikos veiksniai skiriami į koreguojamus ir nekoreguojamus. Koreguojamiems priskiriami tie veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir gali būti keičiami:

  • per didelis druskos vartojimas;
  • antsvoris;
  • aktyvumo stoka;
  • alkoholio vartojimas;
  • stresas.

Nekoreguojamiems priklauso:

  • paveldimumas;
  • rasė (juodaodžiai serga dažniau nei baltaodžiai);
  • lytis (iki 55 metų amžiaus didesnė tikimybė susirgti yra vyrams, nuo 55 iki 75 metų amžiaus rizika vienoda, o nuo 75 metų – dažniau serga moterys);
  • amžius (ir vyrams, ir moterims rizika didėja senstant).

Kaip teisingai išmatuoti arterinį kraujo spaudimą?

Kai kuriems žmonėms kraujospūdis pakyla vien nuo apsilankymo pas gydytoją – toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ sindromu. Tuomet objektyviai įvertinti arterinio kraujospūdžio pokyčius, galima būtų tik pa­čiam ligoniui, kraujospūdį matuojant namuose arba jį reguliariai sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpyje.

Keletas patarimų, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujospūdį:

  • mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite;
  • prieš kraujospūdžio matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmus;
  • manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje;
  • matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla;
  • matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.

Išskirtiniais atvejais kraujo spaudimas gali būti matuojamas atsistojus ar atsigulus ant nugaros.

Arterinės hipertenzijos gydymas

Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai reikia vartoti paskirtus vaistus tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Reikėtų žinoti, kad tas pats vaistas ir ta pati jo dozė kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tad gali tekti išbandyti keletą jų, kol bus rastas tinkamiausias vienas preparatas ar jų derinys. Būtinai informuokite savo gydytoją apie kitus vartojamus vaistus ar galimus savijautos pokyčius.

Kuo pavojingas aukštas arterinis kraujospūdis?

Aukštas arterinis kraujospūdis apsunkina širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį, bet ir kraujagysles bei kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą. Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos: insultas, sutrikusi rega, inkstų pažeidimas, miokardo infarktas, širdies veiklos nepakankamumas.

Kaip galima išvengti arterinės hipertenzijos?

Norėdami kontroliuoti ar išvengti hipertenzijos, galite imtis šių priemonių:

  • reguliuokite savo kūno svorį;
  • reguliariai mankštinkitės – bent 30 min. kasdien, tris ar daugiau kartų per savaitę;
  • mažinkite suvartojamos druskos kiekį (< 3 g per parą – 1 arbatinis šaukštelis);
  • vartokite daugiau vaisių ir daržovių, mažiau riebalų;
  • jei gydytojas paskyrė jums antihipertenzinių vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas;
  • jei vartojate kontraceptinius preparatus, gydotės estrogenų ar hormonų preparatais, reguliariai pasitikrinkite savo kraujo spaudimą pas gydytoją.

Prieš imdamiesi savarankiškų priemonių, galinčių padėti išvengti arterinės hipertenzijos, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju!

Parengta pagal Lietuvos kardiologų draugijos parengtas rekomendacijas. Daugiau skaitykite: http://www.lcs.lt/dokumentai/leidiniai/hipertenzija%20pacientui.pdf

Atgal Spausdinti