Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

LIGŲ PREVENCIJA
 
Antakalnio poliklinikoje vykdomos ligų prevencinės programos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Vilniaus m. savivaldybės biudžetų. Dėl pasitikrinimo prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją.


Antakalnio poliklinikos pacientai skatinami rūpintis savo sveikata, profilaktiškai pasitikrinti sveikatos būklę ir tokiu būdu užbėgti negalavimams bei ligoms už akių.

VšĮ Antakalnio poliklinikos prisirašiusiems pacientams atliekamas profilaktinis sveikatos tikrinimas pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.
Šie profilaktiniai sveikatos tikrinimai apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu VšĮ Antakalnio poliklinikos prisirašiusiems pacientams apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pacientams mokėti nereikia: 
- Vaikų sveikatos tikrinimas. Profilaktiškai tikrintis sveikatą turi visi vaikai, pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarką (2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 3 priedas) priklausomai nuo vaiko amžiaus šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras bei bendrosios praktikos slaugytoja įvertina vaiko sveikatos būklę, atlieka nustatytus sveikatos priežiūros veiksmus, laboratorinius tyrimus. Prireikus pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus. Profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.
- Neinfekcinių ligų profilaktika ir kontrolė. Lėtinės neinfekcinės ligos yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, šios ligos pasaulyje sudaro apie 60 proc. mirties priežasčių.
Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 6 priedas) užtikrina lėtinių ligų (cukrinio diabeto, širdies–kraujagyslių sistemos ir kitų ligų) prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir komplikacijų išvengimą ar atitolinimą.

Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu pacientui atliekama įprasta apžiūra – ūgio, svorio, arterinio kraujospūdžio matavimai, periferinių limfmazgių apčiuopa, odos ir matomų gleivinių, burnos ertmės apžiūra, širdies elektrokardiograma, akispūdžio matavimas, regėjimo, klausos aštrumas, bendras šlapimo bei kraujo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje bei kiti. Patikrų dažnumas gali keistis priklausomai nuo to, kokiai amžiaus grupei priklauso pacientas, arba, esant indikacijoms, atitinkamai dažniau.

Rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per dvejus metus.

 



Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius
(pacientui – nemokamai)

Vakcina

Amžius

Iki 24 val.

2–3 paros

1 mėn.

2 mėn.

4 mėn.

6  mėn.

12-15 mėn.

15–16 mėn.

18 mėn.

6–7 metai

11 metų

15–16 metų

Tuberkuliozės

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hepatito B

X

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

Kokliušo, difterijos, stabligės

 

 

 

 

X

 

X

 

X

 

 

 

X

 

X

 

X
(tik difterijos, stabligės)

B tipo Haemophilus influenzae infekcijos

 

 

 

 

X

 

X

 

X

 

 

 

X

 

 

 

Poliomielito

 

 

 

X

X

X

 

 

X

X

 

 

Pneumokokinės infekcijos

 

 

 

 X

 X

 

X

 

 

 

 

 

Tymų, epideminio parotito, raudonukės

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

Yra galimybę pacientams pageidaujant skiepytis vakcinomis neapmokamomis iš

privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (mokamai) ir neįtrauktomis į vaikų profilaktinius skiepus.

Apie juos galite daugiau sužinoti paskaitę žemiau pateiktą informaciją bei paspaudę šią nuorodą.

 

 

 

 

Rotavirusinė infekcija pasireiškia stipriu vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų, prasideda įvairaus laipsnio dehidratacija, dėl to gali sutrikti inkstų, širdies, kraujagyslių, nervų sistemų veikla. Neatspariausi rotavirusinei infekcijai yra 6–24 mėnesių vaikai. Persirgus rotavirusine infekcija imunitetas neįgyjamas, infekcija gali kartotis. Skiepijami 6 sav. – 6 mėn. kūdikiai.
Pneumokokinė infekcija, kurią sukelia streptococus pneumonae bakterija, vaikams, ypač veikiant kitiems rizikos veiksniams, sukelia pūlingus bronchų, plaučių, ausų uždegimus, rečiau meningitą, kraujo užkrėtimą. Rekomenduojama skiepyti dažnai sergančius vaikus. Skiepijami nuo 1m. ir vyresni vaikai bei suaugusieji.
Vėjaraupiai – ūmi bėrimu pasireiškianti liga, gali sukelti sudėtingas komplikacijas: odos infekcijas, plaučių bei smegenų pažeidimus. Tikimybė susirgti vėjaraupiais po kontakto su sergančiuoju nesirgusiesiems ir nepaskiepytiems yra 100 proc. Skiepijimo schema: vienkartinė vakcina arba ir papildoma revakcinacija po 1 mėn. pertraukos. Galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn.
Gripu pasaulyje kasmet serga apie 15 proc. gyventojų. Gripo komplikacijos ypač pavojingos kūdikiams. Gripą sukelia greitai besikeičiantys virusai, todėl ilgalaikis imunitetas neįgyjamas, skiepyti reikia kasmet. Gripo vakcinos veiksmingumas yra apie 95 proc. Vaikus galima skiepyti nuo 6 mėn. amžiaus.
Virusinis hepatitas A yra virusinė liga, kuri pažeidžia kepenis. Liga paprasatai trunka apie mėnesį ir nesukelia ilgalaikių kepenų ligų, tačiau retais atvejais ji gali būti žaibinio kepenų pažeidimo ir mirties priežastimi. Keliaujantiems ir pradedantiems lankytis kolektyvuose rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A, nes padidėja tikimybė juo užsikrėsti. Skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus.
Erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas, kurį žmogui perduoda užkrėsta erkė. Dviem trečdaliams užkrėstų žmonių liga pasireiškia keletą dienų trunkančiu negalavimu, nervų sistema nebūna pažeidžiama. Maždaug trečdaliui užkrėstųjų atsiranda nervų sistemos pažeidimo simptomų, be to, lieka ilgalaikių padarinių. Rečiau gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma. Skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus.
Žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, kitus ikivėžinius lyties organų pažeidimus, lyties organų karpas. Užsikrėsti šiuo virusu užtenka vieno kontakto. Mergaites rekomenduojama skiepyti iki pirmųjų lytinių santykių.

 

 

                                                PROFILAKTINIO PATIKRINIMO PROGRAMOS


Krūties vėžio profilaktinio patikrinimo programa

Antakalnio poliklinikoje vykdoma atrankinė mamografinės patikros programa krūties vėžiui išaiškinti. Pagal šią programą 50–69 metų amžiaus moterys gali NEMOKAMAI pasitikrinti dėl krūties vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Dėl mamografinio tyrimo prašome kreiptis į savo šeimos, vidaus ligų gydytoją arba akušerį ginekologą.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729.

 

Pasitikrinti  tikslinga ir jaunesnio amžiaus moterims, ypač jei jos turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu (gimdė pirmą kartą po 30 metų amžiaus, negimdė, nemaitino krūtimi, turėjo daug abortų, turi viršsvorį, ilgai vartojo pakaitinę hormonų terapiją,  jeigu motina ar sesuo sirgo krūties vėžiu, jeigu mėnesinės prasidėjo iki 12 metų amžiaus, dirba su cheminėmis medžiagomis). Paprastai atliekama mamografija (krūtų rentgenologinis tyrimas; rekomenduojama atlikti nuo 40 m.) arba krūtų echoskopija (rekomenduojama iki 40 m.). Paslauga mokama.



Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties dėl vėžio priežastis. Lietuvoje kasmet daugėja naujų šios ligos atvejų. Diagnozuotas, esant ankstyvąjai stadijai, storosios žarnos vėžio gydymas dažnai būna efektyvus. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirtingumą dėl jos. Remiantis medicinos mokslo ir praktikos pagrįstais rezultatais, daugelio šalių patirtimi ir efektyvumo kriterijais pagal šią programą kas 2 metai tikrinami 50-74 metų amžiaus asmenys. Dėl programos kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis išsamiai paaiškins apie nesudėtingo tyrimo atlikimą, pasirašytinai įteiks tyrimui atlikti imunocheminį testą, pagal kurio rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnių tyrimų. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turi pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Visos pagal programą teikiamos paslaugos yra nemokamos.

 


Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.

Programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 75 metų ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973



Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa.

Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Perpratus ligos prigimtį, nustačus ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovojant galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą.

Gyventojų patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40–55 metų vyrams bei 50–65 metų moterims.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913.



Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.

Patikra skirta 25–60 metų amžiaus moterų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus.
Atrankinės moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programos nauda ir efektyvumas yra neabejotinas. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti ir net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482.



Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.
Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantu, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.

Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų yra pažeisti ėduonies,  ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų.

Silantais dengiami 6–13metų vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomasis paviršius, tokiu būdu dantys apsaugomi nuo gedimo.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-713

 

 


Spausdinimo versija