Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

LIGŲ PREVENCIJA
 
Antakalnio poliklinikoje vykdomos ligų prevencinės programos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Vilniaus m. savivaldybės biudžetų. Dėl pasitikrinimo prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją.


Antakalnio poliklinikos pacientai skatinami rūpintis savo sveikata, profilaktiškai pasitikrinti sveikatos būklę ir tokiu būdu užbėgti negalavimams bei ligoms už akių.

VšĮ Antakalnio poliklinikos prisirašiusiems pacientams atliekamas profilaktinis sveikatos tikrinimas pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.
Šie profilaktiniai sveikatos tikrinimai apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu VšĮ Antakalnio poliklinikos prisirašiusiems pacientams apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pacientams mokėti nereikia: 
- Vaikų sveikatos tikrinimas. Profilaktiškai tikrintis sveikatą turi visi vaikai, pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarką (2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 3 priedas) priklausomai nuo vaiko amžiaus šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras bei bendrosios praktikos slaugytoja įvertina vaiko sveikatos būklę, atlieka nustatytus sveikatos priežiūros veiksmus, laboratorinius tyrimus. Prireikus pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus. Profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.
- Neinfekcinių ligų profilaktika ir kontrolė. Lėtinės neinfekcinės ligos yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, šios ligos pasaulyje sudaro apie 60 proc. mirties priežasčių.
Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 6 priedas) užtikrina lėtinių ligų (cukrinio diabeto, širdies–kraujagyslių sistemos ir kitų ligų) prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir komplikacijų išvengimą ar atitolinimą.

Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu pacientui atliekama įprasta apžiūra – ūgio, svorio, arterinio kraujospūdžio matavimai, periferinių limfmazgių apčiuopa, odos ir matomų gleivinių, burnos ertmės apžiūra, širdies elektrokardiograma, akispūdžio matavimas, regėjimo, klausos aštrumas, bendras šlapimo bei kraujo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje bei kiti. Patikrų dažnumas gali keistis priklausomai nuo to, kokiai amžiaus grupei priklauso pacientas, arba, esant indikacijoms, atitinkamai dažniau.

Rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per dvejus metus.

 



Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius
(pacientui – nemokamai)

Vakcina

Amžius

Iki 24 val.

2–3 paros

1 mėn.

2 mėn.

4 mėn.

6  mėn.

12-15 mėn.

15–16 mėn.

18 mėn.

6–7 metai

11 metų

15–16 metų

Tuberkuliozės

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hepatito B

X

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

Kokliušo, difterijos, stabligės

 

 

 

 

X

 

X

 

X

 

 

 

X

 

X

 

X
(tik difterijos, stabligės)

B tipo Haemophilus influenzae infekcijos

 

 

 

 

X

 

X

 

X

 

 

 

X

 

 

 

Poliomielito

 

 

 

X

X

X

 

 

X

X

 

 

Pneumokokinės infekcijos

 

 

 

 X

 X

 

X

 

 

 

 

 

Tymų, epideminio parotito, raudonukės

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

Yra galimybę pacientams pageidaujant skiepytis vakcinomis neapmokamomis iš

privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (mokamai) ir neįtrauktomis į vaikų profilaktinius skiepus.

 

 

 

Antakalnio poliklinikoje registruotiems pacientams yra galimybė pasiskiepyti mokamomis vakcinomis nuo šių ligų: 

 

Rotavirusinė infekcija pasireiškia stipriu vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų, prasideda įvairaus laipsnio dehidratacija, dėl to gali sutrikti inkstų, širdies, kraujagyslių, nervų sistemų veikla. Neatspariausi rotavirusinei infekcijai yra kūdikiai. Persirgus rotavirusine infekcija imunitetas neįgyjamas, infekcija gali kartotis. Skiepijami 2 – 6 mėn. kūdikiai. Įprastai rekalingos 2 vakcinos dozės. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos vakcina nuo Rotavirusinės infekcijos kūdikiams nuo 2 mėn. amžiaus bus kompensuojama iš PSDF biudžeto.

Pneumokokinė infekcija, kurią sukelia streptococus pneumonae bakterija, gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, ypač didelė rizika – vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų asmenims.

Pneumokokai – vieni dažniausių pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų sukėlėjai. Jie taip pat gali sukelti plaučių uždegimą, gali būti  anginos, endokardito priežastimi.

Rekomenduojama skiepyti asmenis dažnai sergančius viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, sergančius lėtinėmis ligomis, imunosupresuotus asmenis. Atsižvelgiant į vakcinos rūšį, skiepijami neišnešioti ir išnešioti kūdikiai nuo 2 mėn amžiaus, vaikai ir suaugusieji.

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupiais serga kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Tikimybė susirgti vėjaraupiais po kontakto su sergančiuoju nesirgusiesiems ir nepaskiepytiems yra 100 proc. Skiepijimo schema: dozės yra 2 tiek vaikams tiek suaugusiems asmenims, atliekamos ne mažesniu nei 4 savaičių intervalu. Galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn. amžiaus.
Gripas. Gripą sukelia greitai besikeičiantys virusai, todėl ilgalaikis imunitetas neįgyjamas ir skiepytis reikia kasmet. Gripo vakcinos veiksmingumas yra apie 95 proc. Priklausomai nuo vakcinos, vaikus galima skiepyti nuo 6 mėn. amžiaus.

Virusinis hepatitas A.  Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu A  (VHA) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą. Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų.

Vakcinacija - efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus. Po vakcinacijos apsauga įgyjama po 2 -3 savaičių.

Virusinis hepatitas B. Virusinis hepatitas B (toliau - VHB) – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas B - užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Virusinis hepatitas B plinta: - per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius; -per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis; -iš motinos vaisiui. užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
VHB negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.

Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metų pradėti skiepyti visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (trys dozes), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą.

Erkinį encefalitas.  Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Sukelia erkinio encefalito virusas, kurį žmogui perduoda užkrėsta erkė, tai pat galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną.

Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema priklausomai nuo vakcinos gamintojo gali būti skirtinga.
Žmogaus papilomos virusas. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija - tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti  įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai. ŽPV infekcijos šaltinis ir rezervuaras yra užsikrėtęs ŽPV žmogus. ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Vakcinacija nuo ŽPV yra vienas patikimiausių būdų užkirsti kelią vėžiniams susirgimams. Priklausomai nuo gamintojo skiriasi vakcinos apsauginis spektras. Vakcinaciją galima pradėti nuo  9 metų amžiaus tiek mergaitėms tiek berniukams.
Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir pan. Vakcinaciją galima pradėti nuo 2 mėn. amžiaus, vakciną galima tarpusavyje derinti su kitomis vakcinomis. Nuo 2018 metų liepos 1 dienos vakcina nuo B grupės meningokoko infekcijos kūdikiams nuo 2 mėn. amžiaus bus kompensuojama iš PSDF biudžeto.

 

DĖMESIO! Antakalnio poliklinikos III šeimos gydytojų (vaikų) skyriaus pacientams yra sudaryta galimybė pasiskiepyti mokamomis vakcinomis greičiau, registruojantis registratūroje, telefonu (8 5)  234 2515  ir rezervuojant 5 minučių trukmės vizitą  pas šeimos/vaikų ligų gydytoją.

Skiepai pagal kalendorių atliekami įprasta tvarka.


 

                                                PROFILAKTINIO PATIKRINIMO PROGRAMOS


Krūties vėžio profilaktinio patikrinimo programa

Antakalnio poliklinikoje vykdoma atrankinė mamografinės patikros programa krūties vėžiui išaiškinti. Pagal šią programą 50–69 metų amžiaus moterys gali NEMOKAMAI pasitikrinti dėl krūties vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Dėl mamografinio tyrimo prašome kreiptis į savo šeimos, vidaus ligų gydytoją arba akušerį ginekologą.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729.

 

Pasitikrinti  tikslinga ir jaunesnio amžiaus moterims, ypač jei jos turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu (gimdė pirmą kartą po 30 metų amžiaus, negimdė, nemaitino krūtimi, turėjo daug abortų, turi viršsvorį, ilgai vartojo pakaitinę hormonų terapiją,  jeigu motina ar sesuo sirgo krūties vėžiu, jeigu mėnesinės prasidėjo iki 12 metų amžiaus, dirba su cheminėmis medžiagomis). Paprastai atliekama mamografija (krūtų rentgenologinis tyrimas; rekomenduojama atlikti nuo 40 m.) arba krūtų echoskopija (rekomenduojama iki 40 m.). Paslauga mokama.



Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties dėl vėžio priežastis. Lietuvoje kasmet daugėja naujų šios ligos atvejų. Diagnozuotas, esant ankstyvąjai stadijai, storosios žarnos vėžio gydymas dažnai būna efektyvus. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirtingumą dėl jos. Remiantis medicinos mokslo ir praktikos pagrįstais rezultatais, daugelio šalių patirtimi ir efektyvumo kriterijais pagal šią programą kas 2 metai tikrinami 50-74 metų amžiaus asmenys. Dėl programos kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis išsamiai paaiškins apie nesudėtingo tyrimo atlikimą, pasirašytinai įteiks tyrimui atlikti imunocheminį testą, pagal kurio rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnių tyrimų. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turi pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Visos pagal programą teikiamos paslaugos yra nemokamos.

 


Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.

Programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei yra rizikos faktoriai, 1

kartą per 2 arba 5 metus (priklausomai nuo tyrimo rezultato)  gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno PSA koncentraciją.

 

 

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973



Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa.

Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Perpratus ligos prigimtį, nustačus ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovojant galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą.

Gyventojų patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40–55 metų vyrams bei 50–65 metų moterims.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913.



Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.

Patikra skirta 25–60 metų amžiaus moterų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus.
Atrankinės moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programos nauda ir efektyvumas yra neabejotinas. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti ir net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482.



Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.
Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantu, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.

Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų yra pažeisti ėduonies,  ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų.

Silantais dengiami 6–13metų vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomasis paviršius, tokiu būdu dantys apsaugomi nuo gedimo.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-713

 

 


Spausdinimo versija