Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

lapkričio19d.
2017-11-19  Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena

Lapkričio 19 –tąją minime lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) dieną,


kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nuolat didėjantį sergamumą šia liga. LOPL yra viena dažniausių ir sunkiausių lėtinių ligų, stipriai įtakojanti žmogaus gyvenimo kokybę ir galinti baigtis mirtimi. Medicinos mokslas teigia – kad kiekvienas rūkantysis gali sirgti LOPL.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai lėtinė nuolat progresuojanti liga, pažeidžianti kvėpavimo takus, pasireiškianti bronchų susiaurėjimu -  bronchų obstrukcija. Viso pasaulyje LOPL serga apie 210 milijonų žmonių, iš kurių pusė nežino, kad serga šia liga ir nesigydo. Lietuvoje LOPL serga apie 50 tūkstančių gyventojų (1,7% suaugusių populiacijos). Pagal mirštamumą ir sergamumą daugelyje šalių LOPL užima ketvirtą vietą.

Etiologija

Pagrindinis LOPL rizikos veiksnys yra rūkymas. Plaučių ir visos kvėpavimo sistemos funkcijos, kaip ir kitos organizmo funkcijos, žmogui senstant, silpnėja. Jeigu pacientas rūko, šis procesas tampa žymiai spartesnis, tuo pačiu greičiau vystosi ir LOPL. Todėl atsisakymas rūkyti bet kuriame amžiuje sulėtina šios ligos bei plaučių funkcijos sutrikimų progresavimą.

Diagnostika

Žmogus gali ilgą laiką nežinoti, kad serga LOPL, kadangi liga progresuoja lėtai, o plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rūkymo metų. Todėl daugeliu atvejų ši liga diagnozuojama vėlai, gydymas pradedamas ligai toli pažengus. Dažniausiai liga nustatoma 40-50 metų sulaukusiems žmonėms.

Simptomai ir diagnostika

Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai yra būdingas: dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimas. Palaipsniui vystosi kvėpavimo funkcijos blogėjims, kuris sukelia bendrus simptomus: greitą nuovargį, fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Dėl hipoksijos sutrikdomas ir kitų organų bei sistemų darbas. Yra skiriamos 4 LOPL sunkumo stadijos.

Dusulys yra svarbiausias simptomas. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau žmogus pradeda dūsti ir ramybės būsenoje. Sergant LOPL, ligoniui yra sunku iškvėpti orą. Žmogus įkvėpti gali visa krūtine, tačiau iškvėpimas dėl susiaurėjusių bronchų yra stipriai apsunkintas.  Iškvepiant dalis oro lieka plaučiuose, kas vėliau sukelia negrįžtamus plaučių alveolių pakitimus.  

Kosčiojimas (rytinis rūkančiųjų kosulys) gali būti pirmasis ligos požymis. Lėtinis kosulys ir skrepliavimas gali varginti eilę metų prieš išsivystant kvėpavimo takų susiaurėjimui. Ligai progresuojant, kosulys yra lydintis dusulio simptomas. Žmogaus kvėpavimas tampa triukšmingas, šniokščiantis.

Liga yra nustatoma kompleksinio paciento ištyrimo metu. Labai svarbi teisingos diagnozės nustatymui yra ligonio apklausa, kurios metu gali paaiškėti, kad pacientas daug metų rūko ar dirba užterštoje aplinkoje ir jo šeimoje yra sergančiųjų LOPL. Pagrindinis instrumentinis tyrimas, padedantis patvirtinti diagnozę yra spirometrijos tyrimas, kurio metu nustatomas plaučių obsrukcijos (susiaurėjimo) laipsnis. Spirometrijos metu yra nustatomas oro tūris, kurį pacientas gali iškvėpti bei iškvėpimo laikas. Specialūs kraujo trimai gali padėti nustatyti, kiek toli yra pažengusi hipoksija – deguonies trūkumas.

Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje, kai liga jau būna gerokai pažengusi. Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai yra būdinga tai, kad visiškai pasveikti neįmanoma. Net ligoniui metus rūkyti LOPL nebeatsitraukia, tik progresuoti gali lėčiau. Kuo anksčiau diagnozuojama LOPL, tuo efektyvesnis yra gydymas.

 LOPL gydymui skiriamas ne tik modernus medikamentinis gydymas, tačiau, esant reikalui, gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija namuose. Kai kuriems pacientams prireikia ir plaučių transplantacijos.

Svarbiausi gyvensenos pakeitimai, kurie gali padėti išvengti LOPL ar pagerinti ligonio gyvenimo kokybę ja sergant:

  • Mesti (nepradėti) rūkyti.
  • Vengti kvėpavimo sistemos dirgiklių ir infekcijų bei alergenų.
  • Sveikai maitintis.
  • Vengti labai žemų ar aukštų temperatūrų ir labai didelių aukščių.
  • Stengtis neturėti viršsvorio.
  • Daryti raumenų tonusą gerinančius fizinius pratimus.

Labai svarbu yra suprasti, kad LOPL yra lėtinė liga, todėl jos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, bet visiškai ligos neišgydo. Todėl šios ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti.

 

Daugiau apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą galite paskaityti Lietuvos pulmonologų sutarime „Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas“: http://www.pulmoalerg.lt/files/lopl_sutarimas_2015.pdf

Atgal Spausdinti