Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

gegužės28d.
2017-05-28  Gegužės 28 – oji tarptautinė moters sveikatos gerinimo diena

Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, Antakalnio poliklinikos medikai atkreipia dėmesį į moterų sveikatą.


Šią dieną siekiama informuoti moteris apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir paskatinti jas periodiškai atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus.

Ar skiriasi moterų ir vyrų sveikatos problemos? Medikai teigia, kad yra skirtumas. Moterys ir vyrai skiriasi savo biologine lytimi ir socialiniu vaidmeniu, o šie skirtumai atsiliepia jų sveikatai. Skiriasi ir vidutinė gyvenimo trukmė: Lietuvoje vidutinė moterų gyvenimo trukmė 79 metai, o tai 11 metų daugiau nei vyrų. Didžiausios moterų sveikatos grėsmės yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, virškinimo sistemos ligomis.

Moters sveikata skirtingais gyvenimo tarpsniais. Visi moters gyvenimo periodai turi savus  ypatumus ir išbandymus. Skirtingais gyvenimo tarpsniais moters fiziologiniai ir psichologiniai ypatumai skiriasi. Todėl ne vienodai reikia rūpintis ir savo sveikata. Didieji psichologiniai įvykiai ir hormonų pokyčiai gali sukelti tikrą chaosą net labai save prižiūrinčios moters organizme: tai paauglystė, nėštumas ir menopauzė.

Paauglystės periodu merginos organizme vyksta hormonų pokyčiai ir psichologiniai įvykiai. Šiuo laikotarpiu susiformuoja 40–50 procentų galutinės kaulų masės, todėl svarbu gauti pakankamai kalcio, daugiau valgyti pieno produktų. Dėl hormonų pokyčių organizme paauglė gali susidurti su svorio sukeliamomis problemomis. Šiuo laikotarpiu nustatoma labai daug nervinės anoreksijos ir bulimijos atvejų. Psichologijos pertvarkos kelia emocinę įtampą, ryškius nuotaikų svyravimus, sąlygojančius vidinius prieštaravimus ir komplikuotą bendravimą artimiausioje aplinkoje. Kad paauglystės fiziologiniai ir psichologiniai pasikeitimai vyktų sklandžiai, būtina daug judėti, sportuoti, turėti mėgstamą užsiėmimą. Paprastai vien kūno kultūros pamokų neužtenka, reikėtų paskatinti užsiimti kita aktyvia veikla, nesvarbu, ar tai būtų namų ruošos darbai, ar kita veikla, kurios metu energijos sunaudojama daugiau nei ramybės būsenoje.

Laikotarpis nuo dvidešimties iki trisdešimt penkerių yra moters jaunystės ir žydėjimo metas, atrodytų neribotų galimybių metas. Tačiau, praėjus paauglystės nerimui, iškart atsiranda kitų streso šaltinių: studijos, karjeros pradžia, šeima. Šiuo laikotarpiu moterys dažnai tampa pasyvios, nes dirba sėdimą darbą. Todėl šiuo laikotarpiu  svarbu ugdytis tinkamus judėjimo ir mitybos, sveikos gyvensenos ir sveiko maisto gaminimo įpročius. Nors raumenų masė ir kaulų tankis šiuo gyvenimo laikotarpiu būna pačios puikiausios formos, būtina judėti kasdien: vaikščioti bent 30 minučių per dieną, važiuoti dviračiu, atlikti raumenų stiprinimo treniruotes ir kitas fizines veiklas. Bet kokiu atveju, negalima leisti, kad raumenų tonusas ir lankstumas pereitų į kitą fazę, nes palaikyti formą visada lengviau, negu susigrąžinti. Medžiagų apykaita po dvidešimt penkerių metų natūraliai pradeda lėtėti. Taip pat tokio amžiaus jaunai moteriai reikėtų reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą.

Nėštumas. Vienas gražiausiu ir prasmingiausių periodų moters gyvenime yra nėštumas. Tačiau, nežiūrint į malonius išgyvenimus ir teigiamas emocijas, šį periodą gali lydėti nerimas. Šiuo laikotarpiu persitvarko hormonai ir natūralu, kad padidėja riebalinis sluoksnis. Vis dar laikomasi mito, kad besilaukianti moteris turėtų valgyti už du ir liautis judėti, išskyrus tuos atvejus, kai rekomenduoja gydytojas. Besilaukianti moteris padės sau ir ateinančiai gyvybei, jeigu nuolat rūpinsis savo emocine ir fizine sveikata, daug laiko praleis gryname ore, aplinkoje, skatinančioje teigiamas emocijas, valgys šviežią ir sveiką maistą.

Nuo trisdešimt penkerių iki penkiasdešimt penkerių metų moteris tampa išmintinga, pažįsta save, atsiranda pusiausvyra, tačiau kartu ir daugiau atsakomybės. Moteriai gali tekti rūpintis ne tik vaikais, bet ir tėvais, todėl laiko sau lieka vis mažiau. Po trisdešimt penkerių stipriai sulėtėja medžiagų apykaita. Sulaukus keturiasdešimt dvejų pradeda mažėti hormonų, šiame periode  prasideda menopauzė ir pradeda retėti kaulai. Šiame amžiaus tarpsnyje labai gerai pradėti daryti jėgos pratimus, kurie pristabdo medžiagų apykaitos lėtėjimą bei kaulų retėjimą. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, atsisakyti riebaus, saldaus maisto. Visuomet su savimi turėti vandens, vartoti vitaminus, mažinti vartojamo maisto porcijas. Tai periodas, kai reikėtų reguliariai lankytis pas savo šeimos gydytoją ir reguliariai atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą.

Širdies ir kraujagyslių ligos. Visuomenėje pasklidęs mitas, kad širdies ligos ir insultas dažniausiai pasitaiko tik tarp vyresnio amžiaus vyrų. Statistika rodo, kad beveik 65 proc. moterų mirčių priežasčių sudaro kraujotakos sistemos ligos, tuo tarpu onkologinės ligos sudaro tik 17 procentų. Rizika moterims susirgti širdies infarktu ar insultu labai išauga po menopauzės. Ką daryti, kad laiku pastebėti sutrikimus ir išvengti grėsmingų sveikatai būklių? Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai gerai žinomi: aukštas kraujospūdis, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, cukrinis diabetas ar padidėjusi gliukozės koncentracija, paveldimumas, stresas. Svarbu ir tai, kad teigiamos emocijos, optimistiškas požiūris į gyvenimą mažina riziką susirgti širdies ligomis. Net mokslo įrodyta, kad teigiamą požiūrį į gyvenimą puoselėjančios moterys, širdies ligomis serga rečiau.

Onkologiniai susirgimai. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Amžius, kuomet tikimybė susirgti krūties ligomis itin didelė – virš 50 metų. 90 procentų krūties vėžio atvejų gali būti išgydyti, jei liga nustatoma laiku. Kita dažna onkologinė moterų liga - gimdos kaklelio vėžys. Tai daugiau jaunų, dažnai fertilaus (35–50 m.) amžiaus moterų liga. Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu didina žmogaus papilomos virusas, ilgalaikis kontraceptikų vartojimas, nėštumo nutraukimas. 50 proc. moterų liga diagnozuojama jau vėlyvose III - IV stadijose. Kad taip neatsitiktų, būtina reguliariai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Lietuvoje yra vykdomos ankstyvos krūties ir gimdos kaklelio vėžio diagnostikos programos, kurios ženkliai padidina susirgimo diagnostikos ankstyvoje stadijoje tikimybę.

Endometriozė – dar viena dažna moterų liga, kuria serga iki 10 procentų dailiosios lyties atstovių. Tai lėtinė progresuojanti liga, kuri gali pažeisti organus, esančius mažojo dubens srityje ir galinti turėti neigiamą įtaką moters vaisingumui. Liga paprastai diagnozuojama jaunoms, dar 30 metų neturinčioms moterims. Kuo jaunesnė moteris suserga endometrioze, tuo ligos eiga sunkesnė. Skydliaukės veiklos sutrikimai ir ligos dažniau diagnozuojamos moterims nei vyrams. Skydliaukė reguliuoja hormonų, atsakingų už medžiagų apykaitą mūsų organizme, gamybą. Kai skydliaukės veikla sulėtėja, energijos pradeda stigti. Todėl atsiranda nuovargio simptomas. Lėtinė kojų venų liga dar viena aktuali moterų sveikatos problema, kuri dažniausiai išryškėja po gimdymo. Nustatyta, kad kas antra moteris turi įvairaus sunkumo kojų veninės kraujotakos sutrikimų, kurie gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Ligų prevencinės programos. Rimtesnių sveikatos problemų galima būtų išvengti, jeigu sistemingai atlikit profilaktinius sveikatos tikrinimus. Tuo tikslu Antakalnio poliklinikoje yra vykdomos Ligų prevencinės programos, kurių dėka liga gali būti diagnozuota ankstyvoje stadijoje,  kuomet ji dar gali būti išgydyta.

Ligų prevencijos programos, atliekamos Antakalnio poliklinikoje, kuriose gali dalyvauti moterys pagal nustatytą amžiaus grupę:

Prevencinė programa

Kam skirta programa

Programos priemonės

Gimdos kaklelio prevencinė programa

Moterims nuo 25
iki 60 metų

Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Krūties vėžio prevencinė programa

Moterims nuo 50
iki 69 metų

Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Tyrimo dėka gali būti nustatyti net menkiausi pakitimai, galintys rodyti beprasidedančią ligą.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Moterims nuo 50
iki 65 metų

Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad šių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas kardiologiniam išsamiam ištyrimui - skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Antakalnio poliklinikoje atliekami ir ultragarsiniai diagnostiniai tyrimai - tai vidaus organų ir jų struktūrų tyrimas, naudojant ultragarso bangas, kitaip dar vadinamas ultragarsiniu (echoskopiniu) tyrimu. Atliekamos šios echoskopijos: 

- virškinimo organų (kepenų, kasos, tulžies pūslės ir latakų, blužnies)
- uropoetinės sistemos (inkstų, šlapimo pūslės, prostatos)
- skydliaukės
- krūtų
- sąnarių
- vaisiaus
- kūdikių neurosonoskopija (smegenų echoskopija),
- kūdikių klubo sąnarių,
- transvaginalinė moteriškų genitalijų, 
- dvigubas kaklo ir galvos kraujagyslių skenavimas (duplex echoskopija) tiriama kraujagyslių sienelių struktūra, spindžio būklė, kraujotakos greitis ir kryptis.                                                                                                                                                                                                                                 

Visas moteris kviečiame nelikti abejingomis savo sveikatai ir aktyviai dalyvauti ligų prevencinėse programose.
Dėl dalyvavimo programoje ar ultragarsinio (
echoskopinio) tyrimo kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

 

 

 

Atgal Spausdinti