Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

rugpjūčio31d.
2018-08-31  Atpažinę galvos skausmo priežastis, negalavimą kontroliuosite lengviau

„Man skauda galvą“, – tai vienas dažniausių girdimų nusiskundimų.


Dažniausiai dėl pavienio galvos skausmo žmonės nėra linkę kreiptis į gydytojus, tačiau svarbu žinoti, kada reiktų sunerimti. Apie tai pasakoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Misevičienė.

Kokie būna galvos skausmai?

Gydytoja teigia, kad galvos skausmas pagal priežastis yra skirstomas į dvi dideles grupes:

1. Pirminiai galvos skausmai. Tai tokie galvos skausmai, kai nėra akivaizdžių ligų ir organinių pakitimų, galinčių juos sąlygoti. Šiai grupei priklauso ir trys dažniausiai pasitaikančių pirminių galvos skausmų rūšys – migrena, įtampos tipo bei klasteriniai galvos skausmai.

2. Antriniai arba simptominiai galvos skausmai. Juos sukelia konkreti liga, o galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas.

Migrena gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų

„Migrena – viena dažniausiai pasitaikančių galvos skausmų rūšių. Išskiriama migrena su aura ir migrena be auros. Aura – tai tam tikri simptomai, atsirandantys prieš pat prasidedant galvos skausmui. Aura gali pasireikšti pykinimu, alkiu, sustiprėjusiais jutimais, nuotaikos ir elgesio pakitimais. Tačiau dažniausiai jai būdingi įvairūs regėjimo sutrikimai“, – apie migreną pasakoja R. Misevičienė.

Migrenai labai būdinga tai, kad ją išprovokuoja tam tikri dirgikliai, taip vadinami trigeriai, kuriais gali būti tam tikras maistas, sensoriniai dirgikliai (pvz., kvapai, šviesos), miego trūkumas, menstruacijos, ilgas nevalgymas ar staigus atsipalai­davimas po kokio nors streso ar nervinės įtampos. Migrenos metu būdingas vidutinio-didelio intensyvumo skausmas vienoje galvos pusėje, tvinksintis, pulsuojantis, stiprėjantis užsiimant kasdiene veikla. Dažniausiai lydintys galvos skausmą yra pykinimas ar vėmimas, gali būti šviesos baimė (fotofobija) ar garso baimė (fonofobija). Tokie požymiai trunka nuo 4 valandų iki 3 parų. Ir tai yra pasikartojantys galvos skausmo epizodai.

Įtemptos galvos sindromas identifikuojamas pagal kriterijus

„Įtampos galvos skausmas neturi savybių, būdingų migrenai, ir gali pasireikšti kasdien. Skausmas gali trukti nuo 30 minučių iki kelių dienų, sunkiais atvejais ir ilgiau. Pats skausmas dažnai yra vidutinio intensyvumo, apibūdinamas kaip veržiantis, spaudžiantis ar bukas. Šio tipo skausmą padeda diagnozuoti Tarptautinės galvos skausmų organizacijos pateikti įtampos tipo galvos skausmų diagnostiniai kriterijai:

1. Mažiausiai 10 ankstesnių galvos skausmo epizodų, atitinkančių B–D kriterijus, galvos skausmas trunka mažiau nei 180 dienų per metus ar 15 dienų per mėnesį.

2. Galvos skausmas trunka nuo 30 minučių iki 7 dienų.

3. Būdingos mažiausiai dvi iš šių skausmo ypatybių: spaudžiamojo ar veržiamojo (ne pulsuojančio) pobūdžio, mažo-vidutinio intensyvumo (nėra pernelyg stiprus),jaučiamas abiejose galvos pusėse,nesustiprėja lipant laiptais ar užsiimant kita kas­diene veikla.

4. Abu šie kriterijai: nėra pykinimo ir vėmimo, nėra fotofobijos (šviesos baimės) ir fonofobijos (triukšmo baimės) arba yra tik viena iš jų.

Klasteriniai galvos skausmai trumpalaikiai, tačiau ir kartojasi tuo pačiu metų laiku

Klasteriniai galvos skausmai – trumpalaikiai, tačiau itin stiprūs, dažnai pasikartojantys skausmai. Dažnai jie painiojami siu migreniniais skausmais.

Simptomai yra gana specifiniai: intensyvūs, niekur neplintantys skausmai trunkantys nuo 15 min iki poros valandų ir dažnai kartojasi kartą per vienerius ar dvejus metus tuo pačiu metų laiku.Skausmas yra vienpusis, jaučiamas aplink akį, akiduobėje, smilkinyje, atsiranda kartą ar kelis kartus kasdien, dažniausiai naktį. Skaudama akis parausta, ašaroja, toje pat nosies pusėje prasideda „sloga“ ar ji užsikemša. Analgetikai šiuo atveju nėra efektyvūs.

Klasteriniam galvos skausmui būdingas sezoniškumas: dažniausiai rudenį ir pavasarį“, – apie trumpalaikį galvos skausmą pasakoja gydytoja. „Kalbant apie galvos skausmus, reiktų nepamiršti, jog juos gali sukelti ir alkis. Tai ypač būdinga studentams ir biuro darbuotojams. Pagrindinis šio skausmo profilaktikos ir gydymo metodas labai paprastas – būtina bent šiek tiek užkąsti. Skausmą gali sukelti ir nervinė įtampa, kai pernelyg daug dirbame, ilgai sėdime prie kompiuterio“, – apie mitybos svarbą kalba R. Misevičienė.

Antriniai galvos skausmai – kada būtina kreiptis į gydytoją

Antrinių galvos skausmų priežastys gali būti labai įvairios ir net pavojingos ligos, pavyzdžiui, nervų sistemos infekcija, auglys, kraujagyslių ligos. Mažiau pavojingos ligos: akių, sinusų, ausų, kaklo slankstelių ligos ar vaistų sukeltas galvos skausmas. Antrinis galvos skausmas neturi konkrečiai priežasčiai būdingų požymių, dažniausiai yra panašus į įtampos tipo galvos skausmą.

„Jei atsiradus galvos skausmui, kartu pastebimi ir kiti neurologiniai simptomai, pavyzdžiui: galūnių silpnumas, kalbos sutrikimas, skausmas iškart laikomas galimai pavojingu. Jei galvą skauda pirmą kartą gyvenime, jei skausmas kuo nors neįprastas, ypač staigus ir stiprus, taip pat reikalingas mediko įvertinimas“, – teigia gydytoja.

Patarimai, kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į medikus:

galvos skausmai prasidėjo > 50 metų amžiaus;

tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei anksčiau;

atsiranda tuoj pat atsikėlus po miego ar pa­žadina iš miego;

buvo randamas padidintas arterinis kraujo spaudimas;

galvos skausmai prasidėjo po galvos traumos;skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais;

galvos skausmą lydi neurologiniai simpto­mai, sąmonės ir psichikos sutrikimai;

greta yra sisteminės ligos požymių (karščiavimas, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.),

regos nervo spenelio edema.

Medikamentai reikalingi ar ne?

„Skausmą gydyti medikamentais galima tada, kai jis yra pakankamo stiprumo, yra aiški diagnozė, ir skausmo dažnis ne didesnis nei kartą per savaitę. Šiuo atveju vaistų nereikia bijoti, nes tai pirminis skausmas. Vaistai nuo galvos skausmo įprastai vartojami pagal poreikį.
Pagrindinės vaistų, skiriamų galvos skausmui gydyti grupės yra: nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, analgetitkai, vėmimą slopinantys medikamentai, specifiniai vaistai migrenai gydyti“, – teigia gydytoja, tačiau primena, jog prieš vartojant medikamentus, reiktų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Galima taikyti ir nemedikamentinį gydymą, štai keletas patarimų:

Šaltas kompresas, poilsis tamsiame tyliame kam­baryje;

Smilkinių masažas;

Meditacija;

Relaksacija;

Ledo gabaliukai ant galvos ar veido;

Psichoterapija;

Saikingas fizinis krūvis;

Migrenos metu negalima daryti staigių judesių, vengti ryškios šviesos, vengti fizinio darbo;

Esant įtampos tipo galvos skausmams, priešingai migrenai, padeda lengvi fiziniai pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, nevarginanti šviesa.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/atpazine-galvos-skausmo-priezastis-negalavima-kontroliuosite-lengviau-gydytoja-papasakojo-kada-kreiptis-i-medikus.d?id=78924925

 

Atgal Spausdinti