Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

birželio05d.
2017-06-05  Kodėl vabzdžių įgėlimai gali būti pavojingi

Vasaros malonumus neretai apkartina įkyrūs vabzdžiai, kandantys ar geliantys nariuotakojai: uodai, mašalai, bitės, širšės. Antakalnio poliklinikos medikai primena apie galimus tokių įkandimų pavojus sveikatai,


pagalbos sau būdus ir elementarias taisykles, kurios galėtų padėti kovoti su sparnuotais įkyruoliais.

Alergija vabzdžių įgėlimui

Alergija vabzdžių įgėlimui – tai padidėjęs jautrumas vabzdžių įgėlimui, kuris reiškiasi įvairiomis alerginėmis reakcijomis. Dažniausiai šią alergiją sukelia plėviasparnių būrio vabzdžiai: bitės, vapsvos, širšės, kamanės. Bitės – taikūs vabzdžiai, tačiau skaudžiai gelia, jeigu kas nors nepatinka. Įgėlusi bitė palieka kūne įstrigusį geluonį. Širšės, vapsvos bei kamanės kitaip nei bitės, organizme nepalieka geluonies, todėl gali gelti ne vieną kartą.

Apie vabzdžių nuodus

Svarbiausias bitės alergenas yra fosfolipazė A2, veikiantis citotoksiškai bei citoliziškai. Hialuronidazė, rūgščioji fosfatazė, proteazė, melitinas, taip pat svarbūs alergenai. Kamanės nuodai turi fosfolipazės, proteazės, hialuronidazės, rūgščiosios fosfatazės ir keletą kitų baltymų, kurių neturi bičių nuodai. Pagrindiniai alergenai vapsvų nuoduose yra fosfolipazė, hialuronidazė ir antigenas. Nuodų kiekis, patekęs įgėlimo metu, priklauso nuo vabzdžio rūšies, tačiau jis varijuoja ir tarp tos pačios rūšies atstovų: įgėlusi bitė gali atpalaiduoti nuo 50 μg iki 140 μg nuodų. Kamanė gėlimo metu atpalaiduoja 10–31 μg nuodų, tuo tarpu širšės atpalaiduojamas gėlimo metu nuodų kiekis nežinomas.                                                                                                                   

Vabzdžių įgėlimo simptomai

Įkandus vabzdžiams, anksčiausiai atsiranda vietinės alerginės reakcijos, kurios pasireiškia skausmu, paraudimu, patinimu ir niežėjimu įgėlimo vietoje, kartais gali atsirasti pūslelės. Šie požymiai gali išplisti ir trukti nuo 48 val. iki 7–10 dienų. Vietinės reakcijos skiriasi priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Jei įkanda daugiau vabzdžių, gali būti stipresnė vietinė reakcija. Retai būna išplitusi reakcija, kai patinsta visa galūnė. Įgėlimai ryklėje ar gerklose prasidėjus tinimui, gali sukelti gyvybei grėsmingus kvėpavimo sutrikimus. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.

Jeigu žmogus yra alergiškas vabzdžio įkandimui, gali vystytis sisteminė anafilaksinė reakcija, kurios požymiai atsiranda jau po 15 – 30 minučių. Alergiškiems žmonėms pavojingas ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti anafilaksines reakcijas ir net mirtį.

Dažniausiai stebimi sisteminių anafilaksinių reakcijų į vabzdžių įgėlimus požymiai:

lengvo laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: prasta savijauta, baimė, dalinis ar generalizuotas dilgėlinis bėrimas, niežėjimas, drebulys, gali pakilti temperatūra iki 38°C;

vidutinio laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija:  greta lengvo laipsnio simptomų gali atsirasti krūtinės spaudimo jausmas, kvėpavimo sunkumas, pilvo, galvos, viso kūno skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas;

sunkaus laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: aptemsta sąmonė, pasidaro neaiški kalba, atsiranda silpnumas, mirties baimė, dusulys, smarkiai sutrinka kvėpavimas, gali vystytis gerklų edema;

anafilaksinis šokas – sunkiausia anafilaksijos forma: dažniausiai netenkama sąmonės, sumažėja arterinis kraujospūdis, galimi traukuliai, nevalingas šlapinimasis, odos cianozė.                                                                         

Pirmoji pagalba ir gydymas įkandus vabzdžiui

Įkandus vabzdžiui reikėtų stebėti savijautą. Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį. Galima vartoti priešalerginius vaistus (tabletes ar tepalus), priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos. Jei įgėlė bitė, nesuspaudžiant nuodų maišelio reikia pašalinti geluonį. Tą galima padaryti net ir peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos geluonio nepalieka.

Anafilaksijos atveju būtina neatidėliotina skubi pagalba

•Nukentėjęs asmuo guldomas ant šono arba horizontalioje padėtyje ant nugaros, ant kieto pagrindo su šiek tiek pakeltu kojūgaliu ir truputį atlošta ir pasukta į šoną galva, kad neužspringtų. Jam reikia ramybės, gryno oro, šiltai apkloti, pamasažuoti rankas ir kojas.

• Galima skubiai guminiu varžtu suveržti kūno dalį (ranką, koją) virš įgėlimo vietos. Svarbu nepamiršti kas 10–15 min. trumpam (2–3 min.) atpalaiduoti varžtą.

•Jeigu geluonis liko žaizdoje, reikia skubiai jį pašalinti. Patartina uždėti ledo, kad šaltis virš įgėlimo vietos sulaikytų nuodo plitimą. Turint amoniako tirpalo, galima uždėti juo suvilgytas servetėles. Viską reikia daryti skubiai.

 • Esant sisteminei reakcijai, pirmiausia reikia įšvirkšti adrenalino (0,01 mg/kg 0,1 proc. į raumenis) ir kuo skubiau  vežti į reanimacijos skyrių. Laiku suteikus pagalbą, grėsmė gyvybei praeina per 1 valandą.

•   Kuo skubiau ligonį vežti į ligoninės priėmimo skyrių.

Nekomplikuotais atvejais galima gydytis namuose, veiksmingi priešalerginiai ir vaistai nuo uždegimo. Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant, esant daugybiniams įgėlimams, įgėlus burnos srityje - reikia skubiai kreiptis į medikus.                                                                            

Būtina prisiminti !!!

Pirmasis vaistas, teikiant skubią pagalbą ištikus anafilaksijai, yra adrenalinas (0,1 proc. tirpalo 0,01 mg/kg į raumenis)

Jei žmogus alergiškas, kiekvienas pakartotinis įgėlimas gali sukelti vis stipresnę reakciją. Dėl to reikia kreiptis į gydytoją alergologą, kuris paskiria gydymą specifine nuodų imunoterapija.

Vabzdžių nuodams jautrus žmogus visada turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų?

  • Nesilankyti tose vietose, kur gausu bičių (ypač alergiškiems žmonėms): arti avilių, gausiai žydinčiose pievose ir soduose.
  • Prieš išvyką į gamtą vengti naudoti kvepalus, kosmetiką, kvapnias odos ar plaukų priežiūros priemones.
  • Nepalikti namuose nepridengtų gėrimų, vaisių ar saldumynų.
  • Jei aplinkui pradeda dūgzti bitės, vapsvos, širšės, nereikia jų baidyti, mosikuojant rankomis. Geriau - pabūti ramiai ir atsargiai atsitraukti.
  • Važiuojant automobiliu, langų geriau neatidaryti.
  • Namuose atvirus langus reikėtų pridengti tinkleliu.
  • Vykstant į gamtą, maistą ir gėrimus laikyti sandariai.
  • Vaikams nereikėtų leisti lauke valgyti vaisių, ledų, gerti saldžiųjų gėrimų.
  • Vaikus įspėti, jog nereikėtų liesti jokių ropojančių vabzdžių, neskinti gėlių, nes jose gali būti bičių.
  • Keliaujant į gamtą pasirūpinti vaistinėse parduodamais repelentais (tepamais ar purškiamais), kurie atbaido vabzdžius.
  • Alergiški žmonės išsiruošę į gamtą, turėtų pasiimti vaistų nuo alergijos.

Kad ir kaip ten būtų, vasara yra vienas gražiausių metų laikų, kuomet pati gamta, šiltas oras ir saulės šviesa, padeda žmogui atsigauti, sustiprėti ir pasiruošti ateinantiems atšiauriems sezonams, todėl net galimi pavojai neturėtų sutrukdyti mėgautis gamtos teikiamomis gėrybėmis, o medikų duotų patarimų laikymasis padės apsaugoti ir save, ir savo artimuosius. Šiltos vasaros ir gero poilsio!

 

Atgal Spausdinti