Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

rugpjūčio14d.
2017-08-14  Kas nutinka, kai organizmui trūksta vitamino D ?

 

Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali sukelti neigiamų pokyčių organizme. Pastaruoju metu tai ypač veikia suaugusių žmonių sveikatą, nes jie valgo nevisavertį maistą ir būna per mažai saulėje.


Vitamino D stoka siejama su didesniu osteoporozinių kaulų lūžių dažnumu, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, infekcijomis, nervų ir psichikos ligomis ir didesne mirties rizika nuo šių patologijų.


Istorija
Vitamino D stokos sukelta vaikų liga rachitas pirmą kartą aprašyta mokslininko Whistlerio 1645 metais. 19 amžiuje liga buvo susieta su saulės stoka, o 20 amžiaus pradžioje rachitas pradėtas gydyti žuvies taukais, juose radus medžiagos, pavadintos vitaminu D. Už vitamino D struktūros ir jo gamybos odoje, veikiant saulės spinduliams, atradimą buvo paskirta Nobelio premija.

Apie vitaminą D
Vitaminas D (kalciferolis) - tai grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Žinomos formos - lamisterolis (Vitaminas D1), ergokalciferolis (Vitaminas D2), cholekalciferolis (Vitaminas D3), dihidrotachisterolis (Vitaminas D4). Žmogaus organizme svarbiausios vitamino D formos – ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3).

Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams, ko pasekoje odoje iš provitamino yra susintetinamas vitaminas D2 ir D3. Tam, kad vitaminas D dalyvautų svarbiose metabolinėse reakcijose, jis turi būti suaktyvintas t.y. hidroksilinamas kepenyse ir inkstuose.

Kaip veikia vitaminas D?
Pagrindinė vitamino D (kalciferolio) svarba organizme yra susijusi su poveikiu kauliniam audiniui. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne, padeda kalciui ir fosforui išsilaikyti kauluose ir dantyse, ko pasekoje padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose. Taip pat vitaminas D yra būtinas sveikai nervų sistemos ir imuniteto sveikatai palaikyti bei padeda greičiau iš organizmo pašalinti toksiškai veikiantį šviną.

Vitamino D stokos simptomai 
Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems skauda kaulus, susilpnėja raumenys, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.

Vitamino D koncentracija organizme
Vitamino D koncentracija organizme nustatoma tiriant organizme cirkuliuojančią vitamino D formą 25 (OH) D kalcidiolį. Ši aktyvi forma rodo vitamino D kiekį, gautą su maistu, papildais ir veikiant saulės spinduliams, parodo vitamino D stoką, stokos sunkumo laipsnį, pagal kurį gydymui ar profilaktikai skiriamos rekomenduojamos vitamino D dozės, trukmė ir režimas.

Vitamino D trūkumas yra nustatomas, jeigu vit. D koncentracija mažesnė nei 20 ng /ml. . Tyrimais įrodyta, kad ilgą laiką esant mažesnei nei 20 ng /ml vit. D koncentracijai, vystosi antrinė hiperparatirozė, kai labai pablogėja kalcio ir fosforo apykaita organizme. Antrinė hiperparatirozė lemia apie 40 proc. antrinės  osteoporozės atvejų. Esant tokiai vitamino koncentracijai yra skiriamas medikamentinis gydymas

Vitamino D šaltiniai

  • Be jokios abejonės, Saulė yra svarbiausias vitamino D šaltinis. Kad gautų rekomenduojamą

vit. D dienos dozę jaunam žmogui vasarą rekomenduojama kasdien nuo 10 iki 15 val. pabūti saulėje be apsauginio kremo plikomis rankom ir kojom (18 proc. kūno paviršiaus) 15 minučių. Apsauginiai kremai nuo saulės, vartojami apsaugoti odą nuo vėžio, galimybę joje pasigaminti vit. D sumažina 90–95 proc. Šis vit. D gamybos būdas nerekomenduojamas vaikams iki šešerių mėnesių ir asmenims, su didele odos vėžio rizika.

  • Kitas svarbus vitamino D šaltinis - maistas. Pasaulinėse gairėse rekomenduojama suvartoti 20

µg per dieną (1 µg = 40 TV vitamino D). Gausūs vit. D maisto produktai yra šie: menkės žuvų taukai – 400–10000 TV/ 1 arb. š vit. D3, 100 g lašišos – 15 µg 100 g skumbrės – 11 µg 100 g konservuoto tuno – 5 µg, kiaušinio trynyje – 20 TV vit. D3 ar vid. D2.

  • Vitamino D papildai. Kalbant apie papildus pabrėžiama, kad pirmumas teiktinas vit. D3, o ne

vit. D2, gaunamam iš augalinių žaliavų. Papildus galima vartoti ne kasdien, nėra didelio skirtumo tarp aliejinio ir vandeninio tirpalų, tablečių, kapsulių, lašų. Svarbu žinoti rekomenduojamą suvartoti kasdienę vit. D dozę ir mokėti mikrogramus perskaičiuoti į TV.

 Rekomenduojamos profilaktinės vitamino D dozes vaikams ir paaugliams
Pagal Praktines Vidurio Europos vitamino D profilaktikos gaires, vaikams, nesantiems rizikos grupėje, yra rekomenduojama:

  • Naujagimiai ir kūdikiai:
    • vitaminas D turi būti paskirtas nuo pirmųjų gyvenimo dienų tiek žindomiems, tiek adaptuotu mišiniu maitinamiems naujagimiams;
    • iki 6 mėn. amžiaus skiriama 400 TV/p. (10 μg/p.);
    • 6–12 mėn. amžiaus skiriama 600 TV/p (15 μg/p.), o nuo spalio iki balandžio mėnesio 800 TV/p. (20 μg/p.).
  • Vaikai ir paaugliai nuo 1 iki 18 m.:
    • spalio–balandžio mėn. profilaktika skiriama visiems 600–1000 TV/p. (15–20 μg/p.) priklausomai nuo kūno masės;
    • profilaktika tęsiama ir vasarą, jeigu neužtikrinama pakankama vitamino sintezė odoje.

Vitamino D pertekliaus simptomai
Kadangi vitaminas D kaupiasi organizme, padidėja perdozavimo galimybė.  Perdozavus vitamino D, gali atsirasti silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, retais atvejais gali sutrikti inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.

Dėl perdozavimo rizikos, prieš vartojant vitaminą D, būtina pasitarti su gydytoju.

Apibendrinimas: Saulės šviesa – geriausias būdas gauti vitaminą D. Dauguma žmonių privalo pasipildyti vitaminu D iš maisto ar maisto papildų, nes ištisus metus gauti pakankamai saulės šviesos tiesiog neturi galimybės. Prieš vartodami vitamino D preparatus, būtinai pasitarkite su savo gydytoju.

 

Informacija parengta pagal: http://www.emedicina.lt/lt/zurnalai/lietuvos_gydytojo_zurnalas/lietuvos_gydytojo_zurnalas_-_er_2015/5/vitamino_d_stokos_profilaktika_ir_gydymas.html

http://www.emedicina.lt/lt/gydytojui/lietuvos_naujienos/rekomenduojamos_vitamino_d_dozes.html

 

Atgal Spausdinti