Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

kovo29d.
2017-03-29  Anemijos rūšys, gydymas ir profilaktika

Atsiradęs nuovargis, sumažėjęs aktyvumas ir nenoras veikti. Tokios savijautos priežastimi gali būti anemija (mažakraujystė). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30 procentų planetos gyventojų serga anemija.


Mažakraujystė – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, todėl pablogėja deguonies pernešimas į audinius ir kyla audinių hipoksija.

Eritrocitai – tai raudonieji kraujo kūneliai, pernešantys deguonį į kūno ląsteles. Trūkstant deguonies, organizmo ląstelės negali normaliai funkcionuoti, todėl žmogus jaučia nuovargį bei silpnumą.

Pagal PSO anemija diagnozuojama:

Vyrams ir moterims po menopauzės, kai Hemoglobino koncentracija (Hb) būna mažesnė nei 130g/l,
Moterims reprodukciniame amžiuje, kai Hb mažesnis nei 120g/l,
Nėščioms moterims, tais atvejais, kai Hb mažiau nei 110g/l (I ir III trimestrą) arba mažiau nei 105 g/l.

Priežastys

Padidėjusi eritrocitų destrukcija (hemolizė).
Ūmus arba lėtinis kraujavimas (ilgainiui sąlygoja nepakankamos gamybos anemiją).
Nepakankama eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose. 

Anemijų rūšys

Hemolizinės anemijos. Tai anemijos, kurios išsivysto dėl pagreitinto eritrocitų suirimo arba pagreitintos hemolizės. Eritrocitų gyvavimo laikas žmogaus organizme yra 120 dienų, vėliau jie žūsta ir yra sunaikinami blužnyje. Jeigu sunaikinamų eritrocitų skaičius viršija kaulų čiulpuose pagaminamų eritrocitų kiekį – vystosi anemija. Hemolizę gali paskatinti antibiotikai ar prieštraukuliniai vaistai.

Autoimuninės hemolizinės anemijos. Sergant tam tikromis genetinėmis ligomis – autoimuninėmis anemijomis, organizmas pats gali pradėti naikinti raudonuosius kraujo kūnelius. Autoimuninės hemolizinės anemijos yra retai sutinkamos ligos formos, viena jų -  pjautuvinė anemija, kurios metu dėl pakitusios sudėties, eritrocitai įgyja pjautuvo formą, lengvai pastebimą mikroskopuojant, dėl to sunkiau keliauja kapiliarais ir greičiau suyra. Ši ligos forma dažniausiai diagnozuojama Afrikos žemyne. Talasemija – kita hemolizinės anemijos forma, kuriai būdingas sutrumpėjęs eritrocitų gyvavimo amžius. Sferocitinė anemija – diagnozuojama Šiaurės Europoje, jai būdingi pakitusios formos eritrocitai ir ankstyva hemolizė.

Anemijos kylančios dėl nepakankamos eritrocitų gamybos.

Aplastinė anemija išsivysto, kai kaulų čiulpuose yra nepakankamai pagaminama eritrocitų dėl medikamentų ar kontakto su chemikalais. Fiziologinė kūdikių anemija yra nepavojinga liga, kai 2 mėnesių kūdikiui sumažėja eritrocitų skaičius, dėl nepakankamai brandžių kaulų čiulpų. Vėliau kaulų čiulpai kompensuoja eritrocitų trūkumą intensyvia raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.

Ferodeficitinė anemija arba geležies stokos mažakraujystė

Tai dažniausia anemijos forma, kurios priežastis – nepakankamas geležies kiekis maiste. Vaikams ši anemijos forma gali atsirasti dėl pernelyg spartaus augimo proceso. Laiku nepastebėjus ir nepradėjus gydymo –  dėl hemoglobino trūkumo gali trikti vaikų psichomotorikos vystymasis.

Pagrindiniai anemijos simptomai:

Oda išblyškusi lyg vaškinė, nagų guoliai, lūpos ir akių junginės išblyškę, praradę rausvą spalvą;
Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
Padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, pablogėjęs apetitas.
Pagreitėjęs širdies plakimas ir permušimai.
Gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus – kreidą, molį, smėlį.
Jeigu anemija kilo dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo: oda ir akių junginės gali būti gelsvo atspalvio.

Anemija diagnozuojama atliekant bendruosius ir specialius kraujo tyrimus:
Bendras kraujo tyrimas parodo sumažėjusį eritrocitų kiekį kraujyje.

Kraujo tepinėlis leidžia nustatyti eritrocitų formos pokyčius.
Kraujo geležies tyrimai: tiriamas bendras geležies kiekis kraujyje, baltymo Feritino kiekis kraujyje.
Retesniais atvejais gali būti atliekami šie tyrimai:
Hemoglobino elektroforezė, kuri atliekama norint nustatyti paveldėtas anemijos formas.
Kaulų čiulpų biopsija, kuri atliekama tik tada, kai įtariama aplastinė anemija.

Anemijos gydymas priklauso nuo anemijos rūšies
Jeigu nustatyta geležies deficitinė anemija pirmiausia atstatomos geležies atsargos skiriant geležies preparatus, rekomenduojant geležimi turtingų produktų vartojimą. Geležies preparatų vartojimo laiką nustato gydytojas atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus.

Jeigu anemija išsivystė dėl slapto kraujavimo, gydomos kraujavimą sukėlusios priežastys.
Jeigu anemija išsivystė dėl vitamino B12 trūkumo, bus skiriamas šis vitaminas.
Retais atvejais kai kurios lėtinės anemijos formos reikalauja papildomų gydymo formų: kraujo perpylimų, blužnies pašalinimo, gydymo, kaulų čiulpų veiklą stimuliuojančiais vaistais ar kaulų čiulpų transplantacija.

Anemijų profilaktika

Rekomenduojama gydyti pagrindinę ligą, galinčią sukelti kraujavimą ir hemoglobino netekimą.
Jeigu yra geležies stoka, reikėtų valgyti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama tik  2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – 20-40 proc.
Geležis geriau įsisavinama, kai pakanka vitamino C, todėl reikia stengtis, kad jo maiste netrūktų. Daug vitamino C turi visos lietuviškos uogos, citrusiniai vaisiai.
Reikėtų vengti ir tokių produktų, kuriuose yra oksalio rūgšties – špinatų, rūgštynių, rabarbarų.  
Šiai dienai nėra žinoma kaip užkirsti kelią  paveldimoms anemijoms.


Daugiau informacijos rasite: 
http://www.ligos.lt/lt/laboratoriniai-tyrimai/anemiju-diagnostinis-algoritmas/545/;   http://mokslai.lt/referatai/biologija/anemijos-ju-klasifikacija-bei-nustatymas-klinikineje-laboratorijoje.html

 

Atgal Spausdinti