Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

gegužės07d.
2017-05-07  Širdies nepakankamumas. Tiesa ir mitai sklandantys apie šią ligą.

Kas yra širdies nepakankamumas (ŠN)?
Širdies nepakankamumas atsiranda dėl širdies „nusilpimo”. Tai funkcinis širdies veiklos sutrikimas kuomet širdis negali išstumti pakankamai kraujo


į kraujagyslių sistemą, o  tai sutrikdo sklandžią medžiagų apykaitą organuose (sutrinka aprūpinimas deguonimi, maisto medžiagomis bei netinkamai pašalinamos kenksmingos medžiagos).
Nors tai vadinama širdies „nepakankamumu“, tai nereiškia, kad širdis tuoj sustos, tai reiškia, kad širdis nesugeba patenkinti organizmo poreikių (ypač fizinio krūvio metu).

Širdies nepakankamumo simptomai:
dusulys (po nedidelio krūvio, ramybėje, naktį) greitas nuovargis ir silpnumas, fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas, naktinis sausas kosulys, apetito sumažėjimas, depresija, kojų tinimai ir kt.

Širdies nepakankamumo požymiai:
padažnintas širdies plakimas, padidėjusios kepenys, skystis pleuros ertmėje, kaklo venų paburkimas, periferinės edemos yra santykinai nespecifiniai, todėl kliniškai nelengva patvirtinti šio sindromo buvimą.

Širdies nepakankamumą sukelia:
Miokardo ligos (koronarinė širdies liga, hipertenzija, kardiomiopatijos ir kt.).
Širdies vožtuvų ligos (nesandarumai/stenozės)
Perikardo ir endokardo ligos.
Genetinės ligos, aritmijos, širdies laidumo sutrikimai.
Didelio minutinio tūrio būklės (mažakraujystė, sepsis, tirotoksikozė ir kt.), inkstų funkcijos nepakankamumas.

Širdies nepakankamumas ilgą laiką gali būti sėkmingai gydomas medikamentais bei pasikeitusiu gyvenimo būdu. Tačiau labai svarbu save nuolat stebėti. Pagalbos kreiptis reikėtų nedelsiant, jei:
Krūtinės skausmas nepalengvėja nuo nitroglicerino.
Vargina stiprus, nesiliaujantis dusulys.
Kartojasi sąmonės netekimo epizodai.

Gydytojui reikia pranešti ir su juo pasikalbėti apie:
Staigų svorio priaugimą.
Didėjantį prakaitavimą arba skausmą pilvo srityje.
Kojų, kulkšnių tinimą.
Apetito sumažėjimą, pykinimą.
Didėjantį nuovargį.
Stiprėjantį kosulį.

Širdies nepakankamumas yra negydomas - mitas.
Šiuo metu taikomi gydymo būdai yra efektyvūs. ŠN progresavimas stabdomas ar jo išvengiama. Gydant dažnai regresuoja kairiojo širdies skilvelio remodeliacija ir mažėja natriuretinių peptidų kiekis kraujyje. Vaistų ir prietaisų panaudojimas susilpnina ŠN simptomus ir požymius. Išvengiama kartotinių hospitalizacijų ir pailginamas išgyvenamumas.

Širdies nepakankamumas vargina vis daugiau žmonių – tiesa.
Europoje ŠN serga apie 2 proc. suaugusiųjų populiacijos – daugiau nei 15 milijonų žmonių. ŠN nustatoma 6-10 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų. Europos ir Šiaurės Amerikos 40 metų amžiaus gyventojo rizika susirgti ŠN – 1:5. Lietuvoje sergančiųjų ŠN – daugiau nei 120 000.

Jei jautiesi gerai, vaistų nereikia vartoti visą gyvenimą, pakaks ir mėnesį – mitas.
ŠN gydymas yra individualus, ilgalaikis. Taip siekiama mažinti simptomus, pagerinti funkcinę paciento būklę ir gyvenimo kokybę, prailginti gyvenimą, sumažinti staigios mirties riziką.

Širdies nepakankamumas gali baigtis mirtimi – tiesa.
ŠN – negalią sukelianti mirtina liga. Bendruomenių registro duomenimis, 30–40 proc. ligonių miršta per metus nuo diagnozės nustatymo, o 60–70 proc. – per 5 metus. Dar didesnis mirštamumas registruojamas po hospitalizacijų, kai širdies nepakankamumas yra paskutinėse stadijose, mirštamumas yra didesnis, nei daugelio vėžinių ligų.

Širdies nepakankamumas yra normali organizmo senėjimo būsena – mitas.
Nors ŠN serga daugiau vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tai nėra senėjimo proceso dalis. Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai diagnozuojamas cukrinis diabetas, nutukimas, hipertenzija, koronariniai sindromai, širdies ritmo sutrikimai, inkstų funkcijos nepakankamumas, cerebrovaskulinė patologija, mažakraujystė. Šios būklės padidina ŠN išsivystymo riziką.

Jei jums diagnozuotas širdies nepakankamumas, jūs negalite sportuoti – mitas.
Fizinis aktyvumas gerina ŠN išeitis. Būtina kasdieninė mankšta, individualiai parenkant treniravimo metodikas. Reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją, gerina gliukozės toleravimą, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antrojo tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą.
Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis.
Efektyvus fizinis treniravimas gerina pacientų gyvenimo kokybę, funkcinį pajėgumą ir retina hospitalizacijas dėl ŠN.

Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus vyrai – mitas.
Vyresnių kaip 65 metų žmonių sergamumas ŠN siekia iki 6-10proc. ŠN dažniau diagnozuojamas moterims (62–66 proc.).
2011 metais Lietuvoje iš visų mirusių vyrų,  beveik pusė (48 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65 proc.
Širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine moterų  mirties priežastimi. Visame pasaulyje kalbama apie aktualią problemą – didėjantį moterų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos – didžiausia jų sveikatos problema. Rūkymas, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas, psichosocialinis stresas gali baigtis moters sveikatos pablogėjimu. Taip pat širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina kontraceptikai. Vienas svarbių rizikos veiksnių – padidėjusi klubų ir liemens apimtis, netinkama mityba.
Šiandienos pasaulyje gausu perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina moters organizmą maistinėmis medžiagomis. Dauguma moterų vartodamos šiuos produktus ignoruoja tokius produktus kaip švieži vaisiai ir daržovės. Neigiamą įtaką sveikatai turi ir įvairių dietų laikymasis. Jei kūno masės indeksas nėra aukštas, sumažėja ir rizika susirgti šiomis ligomis.
Kai kurios moterys nemėgta aktyvios veiklos, jas tenkina sėslus gyvenimo būdas. Nepakankamas fizinis krūvis – labai svarbus rizikos veiksnys ŠN vystymuisi ir progresavimui.

Aš nieko negaliu pakeisti, kad nesirgčiau širdies kraujagyslių ligomis – mitas.
Širdies ligų riziką galima sumažinti 80 proc., pradėjus sveikai gyventi, atsisakant žalingų faktorių, teisingai maitinantis, mankštinantis, siekiant patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, pakankamai pailsint.

Paruošta remiantis:
http://www.sirdiesnepakankamumas.lt/sirdies-nepakankamumas/klasifikavimas/
http://www.heartfailurematters.org/en_GB/Understanding-heart-failure/What-is-heart-failure




Atgal Spausdinti