Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

rugsėjo03d.
2018-09-03  Menopauzė: kas vyksta moters kūne ir kaip tai palengvinti

Menopauzė – mitais ir baisiomis istorijomis apipintas moters laikotarpis. Kokie pokyčiai vyksta moters gyvenime atėjus šiam laikotarpiui ir kaip jį palengvinti pataria Antakalnio poliklinikos akušerė ginekologė Aura Bartaškienė ir psichologė Giedrė Dovydaitytė.


 

Kada prasideda menopauzė?

Akušerė ginekologė A. Bartaškienė teigia, jog tikroji menopauzė yra tada, kai moteris 12 mėnesių nesulaukia mėnesinių. Iki tikrosios menopauzės būna perimenopauzė, kai palaipsniui mažėja kiaušidžių veikla, trinka mėnesinių reguliarumas.

Pasak gydytojos, kadangi šiuo laikotarpiu moters organizme mažėja estrogenų, jai:

- blogėja nuotaika, moteris greičiau susijaudina, jautriau reaguoja į kasdienines situacijas, kritiką, gali jausti nerimą, depresiją.

- karščio pylimai, prakaitavimas, išraudimas, sukelia papildomą stresą, blogina miegą, mažėja darbingumas.

- dažnai priaugama svorio, kadangi organizmui trūksta kiaušidžių gaminamo estradiolio, todėl kaupia riebalus, nes juose gaminamas estriolis, kitoks estrogenas. Riebalai paprastai kaupiasi pilvo srityje. Be to, padidėja skysčių kaupimas, tinsta kojos.

- mažėja kolageno gamyba, todėl atsipalaiduoja jungiamasis audinys, pasmunka dubens organai, blogiau laikomas šlapimas, sąnariai stipriau reaguoja į apkrovas, juos skauda, greičiau pavargstama, greičiau slenka plaukai, gali lūžinėti nagai.

- keičiasi krūtis sudarančių audinių sudėtis, didėja rizika onkosusirgimams, todėl Lietuvoje yra krūtų patikros programa 50-70 metų moterims.

- kyla, šokinėja kraujospūdis, didėja širdies kraujagyslių ligų rizika. - sausėja makštis, todėl gali būti niežulys perštėjimas, skausmingi lytiniai santykiai.

Kas gali sukelti menopauzę ir kaip sušvelninti simptomus

„Veiksniai, artinantys, ar sukeliantys menopauzę – kiaušidžių dalinis ar visiškas chirurginis pašalinimas, vaistai, kurie slopina kiaušidžių veiklą, kiaušidžių stimuliavimas, kai dėl nevaisingumo taikomos pagalbinės vaisingumo technologijos”, ─ apie veiksnius pasakoja akušerė – ginekologė. Menopauzę taip pat gali paankstinti stiprūs, ar ilgalaikiai stresai, fizinis emocinis išsekimas, mitybos sutrikimai.

Gydytoja teigia, kad simptomus švelnina subalansuota mityba, subalansuotas darbo ir poilsio režimas, maloni fizinė veikla – pasivaikščiojimas gryname ore, parodų lankymas, šokiai, baseinas.

„Pakeičiamoji hormonų terapija, kurią galima vartoti, jei nėra onkologinių ligų, įtakojamų estrogenų. Taip pat fitoestrogenai – jų Lietuvoje yra įvairių. Juos gali naudoti ir moterys, kurioms diagnozuotas krūtų vėžys“, ─ apie preparatus pasakoja A. Bartaškienė.

Nerimo priepuoliai dažniausiai pasireiškia toms, kurias tai vargindavo iki tol

„Menopauzės metu gali atsirasti nerimo priepuolių toms, kurias ir anksčiau vargindavo panikos atakos arba polinkis nerimauti“, ─ teigia Antakalnio poliklinikos psichologė G. Dovydaitytė. Visgi, daugiau nerimo gali atsirasti būtent dėl menopauzės sukeltų simptomų. Moteris gali pradėti nerimauti dėl ateities – savo išvaizdos pokyčių, sveikatos, seksualinio gyvenimo problemų.

Tam, kad būtų mažiau nerimo priepuolių, labai svarbu pasirūpinti savo bendra psichologine savijauta. „Rekomenduojama daugiau laiko praleisti gamtoje, užsiimti hobiu, aktyvia fizine veikla, daugiau bendrauti su artimaisiais. Stiprius nerimo priepuolius patartina mažinti kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais bei stengiantis nukreipti dėmesį į tai, kas ramina“, ─ kaip nusiraminti menopauzės laikotarpiu pataria psichologė.

Psichologinės problemos pasireiškia ne visoms

Menopauzės metu nebūtinai visos moterys susiduria su psichologiniais sunkumais. Visgi, kaip ir kiekvienas pereinamasis etapas, menopauzė gali kelti naujų iššūkių ir minčių apie ateities gyvenimo kokybę, o tai savo ruožtu didina nerimastingumą. Kaip lengviau pergyventi šį etapą, priklauso nuo kiekvienos moteris gyvenimo būdo ir asmenybės bruožų.

„Šiuo etapu itin svarbu skirti daugiau laiko sau, savo pomėgiams ir saviraiškai. Svarbu kelti sau naujus tikslus, ieškoti, kas gyvenime suteiktų prasmės ir laimės pojūtį“, ─ pataria G. Dovydaitytė. Pasak jos, išgyventi menopauzę padeda susitaikymas su pokyčiais bei savęs ir savo kūno priėmimas. Taip pat kilusias neigiamas emocijas gali palengvinti naujų dalykų išbandymas, žingeidumas ir svajonių turėjimas.Tuo tarpu apsunkinti menopauzės išgyvenimą gali savęs nuvertinimas, nebematymas įdomių galimybių ateityje, pesimizmas.

Artimųjų parama – labai svarbi

Moteriai šiuo laikotarpiu iš artimųjų labiausiai norėtųsi sulaukti palaikymo ir supratimo. „Žinojimas, kad esi mylima ir reikalinga artimiesiems, yra svarbus bet kuriame gyvenimo etape, taip pat ir menopauzės metu. Darnūs tarpusavio santykiai gali padėti lengviau susitaikyti su gyvenimo pokyčiais“, ─ apie artimųjų paramos svarbą pasakoja psichologė.


Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/mitais-ir-baisiomis-istorijomis-apipinta-menopauze-kas-vyksta-moters-kune-ir-kaip-tai-palengvinti.d?id=78828539


Atgal Spausdinti