Į mūsų organizmą nuolat su maistu, oru, per mikroįtrūkimus odoje patenka įvairiausi mikroorganizmai, su kuriais kovoja imuninė žmogaus sistema. Žmogaus imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, apimantis skirtingus organus, ląsteles, neląstelines struktūras ir jų tarpusavio sąveiką. Ji geba atpažinti „savą“ ir „svetimą“, o taip pat turi atmintį, padedančią greičiau susidoroti su antigenu, kuris į organizmą patenka antrą kartą. Todėl suaugusieji ir nebeserga persirgtomis vaikiškomis ligomis. Imuninė sistema dirba nuolatos, kad palaikyti pusiausvyrą (homeostazę) ir apsaugoti nuo pavojų keliančių mikroorganizmų. Žmogaus imunitetas yra nespecifinis (įgimtas) ir specifinis (įgytas). Bakterijos ar virusai, besiskverbdami į organizmą, turi nugalėti nespecifinio imuniteto barjerus: gleivinės epitelį, refleksines apsaugines organizmo funkcijas (kosulys, čiaudulys). Jeigu šie barjerai nėra veiksmingi, kovojant su „įsibrovėliu“ įsijungia specifinio imuniteto procesai. Organizme pradeda gamintis T ir B limfocitai. Tai imuninės ląstelės „kariai“, kurie atpažįsta antigeną ir pradeda gaminti antikūnus. Kodėl imunitetas nusilpsta? Imuninę sistemą veikia tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Kokie iš jų yra pavojingiausi ir kaip jų išvengti? Žmogaus imunitetas ima formuotis dar gemalo užuomazgoje motinos gimdoje. Čia įtakos imunitetui gali turėti mamos ligos nėštumo metu, jos mityba, emocinė savijauta ir stresai, žalingi įpročiai, darbo ir poilsio režimas. Ką tik gimusio kūdikio imunitetą stiprina žindymas krūtimi, tinkama higiena, buvimas gryname ore. Šaltuoju metų laiku imuninė sistema nusilpsta, bet ligų išvengti galima, vengiant tam tikrų dalykų, kurie silpnina apsaugines funkcijas. Kas silpnina imuninę sistemą? - Maistas. Netinkami mitybos įpročiai: išsekimas, nutukimas, griežtų dietų laikymasis, daržovių ir vaisių trūkumas kasdienėje mityboje. Pavojingas vitaminų A, C, E, D ir mikroelementų: cinko, geležies, magnio, kalcio trūkumas. - Stresas. Imunitetą labai silpnina ilgalaikis stresas ir nuovargis (fizinis ir emocinis), pervargimas, netinkamas darbo ir poilsio režimas. - Ligos. Lėtinės infekcinės ligos: pūslelinė, tuberkuliozė, ŽIV, lėtinis virusinis hepatitas ir kt. išeikvoja gyvybinius organizmo resursus, kas sąlygoja imuniteto nusilpimą. Endokrininės sistemos sutrikimai, susiję su skydliaukės ir antinksčių ligomis. Šios ligos lemia medžiagų apykaitos sutrikimus, todėl ir silpnėja imuninė sistema. Pavyzdžiui, dėl cukrinio diabeto žmonės yra linkę dažniau sirgti infekcinėmis ligomis. - Vaistai. Imuninei sistemai neigiamą įtaką daro hormoniniai vaistai, citostatikai, antibiotikai. - Amžius. Vaikų imuninė sistema dar yra nebrandi, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga net keletu lėtinių ligų, kurios eikvoja organizmo energetinius resursus ir silpnina imunitetą. Be to bėgant metams, vykstant natūraliems organizmo senėjimo procesams, sumažėja antikūnių aktyvumas organizme, kurie slopina imuninį atsaką organizme. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms reikia labiau saugotis ir stiprinti imunitetą, kad nesusirgtų infekcinėmis ligomis. Todėl šios pacientų grupės yra imlesnės infekcijoms. Tačiau imunitetui turi įtakos ir genetiniai veiksniai. Ką daryti, jei imunitetas nusilpęs? Labai svarbu suvokti, kad organizmo apsauga reikia rūpintis dar prieš susiduriant su sveikatos problemomis kai imuninė sistema jau nustekenta. Lengvesnis ir efektyvesnis būdas yra užsiimti prevencija nuosekliai taikant priemones, galinčias sustiprinti organizmo gyvybinį pajėgumą ir tuo pačiu imunitetą. Tai galima daryti savarankiškai be gydytojo pagalbos. 1. Daugiau judėkite, sportuokite gryname ore. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus sportas prailgina net onkologinėmis ligomis sergančių gyvenimą. Pakanka 15 minučių bėgimo per dieną, kad pasijustumėte žvalesnis, stipresni ir sveikesni. Mokslo įrodyta, kad 15 minučių bėgimas sumažina tikimybę susirgti daugeliu ligų ir prailgina žmogaus gyvenimą. 2. Venkite įtampos, o jeigu reguliariai ją patiriate – išmokite atsipalaiduoti. Nervinė įtampa, baimė pakeičia hormonų pusiausvyrą organizme, kas sukelia metabolizmo pokyčius ir įvairių organų sistemų - tuo pačiu ir imuninės – veiklos sutrikimus. 3. Išsimiegokite ir sveikai maitinkitės. Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių išsaugant stiprią imuninę sistemą, todėl miegui skirkite ne mažiau 8 valandų per parą. O išsimiegojus, pagalvokite apie turiningesnę, sveikesnę mitybą. Senoji išmintis sako: „mes esame tai, ką suvalgome“. Svarbu, kad kasdieniniame racione rastųsi žalumynų, riebių žuvų, turinčių nesočių riebiųjų rūgščių. 4. Paprasti būdai imunitetui stiprinti. Česnakas – stipri antibakterinė, antivirusinė priemonė. Jo reikėtų valgyti kasdien. Ženšenis – jis padeda organizmui įveikti stresą, padidina imunionių ląstelių skaičių taip apsaugodamas nuo mikroorganizmų. Pasirūpinkite kad netrūktų vitaminų A, C, E, D. Ežiuolė – laikoma viena svarbiausių imunitetą stiprinančių augalų. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės gerti 2 – 3 kursus per metus. Jeigu jokie metodai nepadeda įveikti nuolat puolančių dažnų ligų – būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar imunologu, kad nustatyti, kas trukdo stipriam imunitetui susiformuoti, ir skirtų atitinkamą gydymą BŪKITE SVEIKI !!! |
Tymai, kodėl verta pasiskiepyti
Kas yra tymai? Tai ūmi, itin lengvai plintanti ir viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, pasireiškianti karščiavimu ir bėrimu, galinti sukelti grėsmingas sveikatai ir gyvybei komplikacijas. Infekcijos sukėlėjas – tymų virusas Morbillivirus . Neturintiems specifinio imuniteto asmenims imlumas tymų infekcijai – 90-95 proc. Paplitimas. Iki visuotinio skiepijimo eros pradžios tymai buvo viena dažniausių vaikų mirties priežasčių. Pradėjus visuotinį skiepijimą, sergamumas ir mirčių skaičius tymais ženkliai sumažėjo. Tymais labai dažnai sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Kaip užsikrečiama tymais?. Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto žmogaus tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus (kalbant, čiaudint, iškvepiant) ir yra užkrečiamas 4–5 diena iki ir 4 dienos po bėrimo pradžios. Todėl užsikrėsti galima bet kurioje viešoje vietoje, kur yra sergantysis - viešajame transporte, prekybos centre ir pan. Tymų virusas jautrus karščiui, dezinfekcijos priemonėms, ypač ultravioletinei radiacijai, todėl užsikrėsti lauke tikimybė labai maža. Ar tymais serga tik vaikai? Nors tymais dažniau serga vaikai, tačiau gali sirgti ir suaugę, nesirgę tymais ir neskiepyti. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Simptomai. Tymų inkubacinis periodas (laikas nuo viruso patekimo į organizmą iki simptomų atsiradimo) nuo 7-9 iki 17, kartais - iki 21 dienos. Yra trys ligos laikotarpiai: katarinis, bėrimų ir pigmentacijos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Skruostų gleivinėje matomos smulkios balkšvos dėmelės (Kopliko dėmės). Po 3–4 dienų nuo ligos pradžios išberia. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda už ausų, veido srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimas išlieka 4 – 7dienas. Komplikacijos gana dažnos: tai plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – virusinis galvos smegenų dangalų (meningitas) ir galvos smegenų (encefalitas) uždegimai keliantys grėsmę gyvybei. Diagnozės nustatymas. Tymai diagnozuojami pagal klinikinius simptomus. Kadangi tokia diagnostika nėra tiksli, diagnozei patvirtinti daromas IgM klasės antikūnų prieš tymus tyrimas, nes panašius į tymų simptomus, ypač bėrimus, gali lemti ir kiti sukėlėjai. Gydymas. Specifinio tymų infekcijos gydymo nėra. Taikomas tik simptominis gydymas. Pasveikstama per kelias savaites. Ką daryti įtarus buvusį kontaktą su sergančiu tymais? Neskiepytiems, nepilnai skiepytiems (tik 1 vakcinos doze) ir nesirgusiems asmenims iki 72 val. po kontakto gali būti skiriama kombinuota tymų - epideminio parotito - raudonukės (MMR) vakcina. Imunoprofilaktika (skiepai nuo tymų) turi būti rekomenduojami visiems susirgusiojo tymais šeimos nariams, jei manoma, kad jie gali būti imlūs tymams (neskiepyti, nepilnai skiepyti, nesirgę). Sąlytį turėjusiems asmenims reikia stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto, ir pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams, kurie būdingi tymams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. VIENINTELIS APSISAUGOJIMAS NUO TYMŲ – SKIEPAI Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama NEMOKAMA kombinuota tymų - epideminio parotito - raudonukės (MMR) vakcina. Ar pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas? Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas būtina skiepyti du kartus. Persirgus tymais įgyjamas ilgalaikis imunitetas prieš tymų infekciją. Ar galima nuo tymų paskiepyti suaugusius asmenis? Suaugusiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais, taip pat rekomenduojama pasiskiepyti. Ypač svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį. DĖL SKIEPŲ PRAŠOME KREIPTIS PAS SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ Registracija telefonu (8 5) 234 25 15 arba internetu Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtas Metodines tymų rekomendacijas. |
Kas yra alergija? Alergija – tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergiją sukeliantis svetimkūnis vadinamas alergenu. Alergenas paprastai nėra organizmui kenksminga medžiaga. Alerginė reakcija kyla dėl to, kad žmogaus imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus. Pakartotinai į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija. Alerginė reakcija gali įvykti odoje, kvėpavimo takuose, virškinimo sistemoje ir kitose kūno vietose. Vieniems žmonėms alergiją sukelia vieni alergenai, kiti – jautresni kitokiems alergenams. Dažnas veiksnys, lemiantis alergenų atsiradimą, – paveldėjimas. Alergenais gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai. Sezoninė – pavasario vasaros alergija. Pavasaris ir vasara – tai laikotarpis, kurio metu gali pablogėti alergiškų žiedadulkėms žmonių savijauta dėl gausaus augalų žydėjimo. Žiedadulkių koncentracija ore padidėja nuo kovo iki spalio mėnesio dėl ko šiuo laikotarpiu žmonėms, turintiems padidintą jautrumą tam tikroms žiedadulkėms prasideda arba atsinaujina alerginės ligos, dažniausios kurių alerginis rinitas ir bronchų astma. Alerginis rinitas. Labai dažna pavasario vasaros sezonu pasireiškianti liga – alerginis rinitas. Tai alerginės kilmės nosies ir akių gleivinės uždegimas, kuriuo serga įvairaus amžiaus žmonės – nuo 5 iki 50 metų. Alerginis rinitas pasireiškia vandeninga sloga, čiauduliu, akių ašarojimu ar nosies ir akių niežuliu. Požymiai gali pasireikšti žmogui visą parą, todėl nukenčia gyvenimo kokybė ir netgi santykiai su aplinkiniais, suprastėja miego kokybė, dažniau knarkiama, padidėja nuovargis, pablogėja darbo kokybė, sumažėja seksualinis potraukis. Žmogus tampa irzlus, nepasitikintis savimi, atsiriboja nuo aplinkinių. Alerginė reakcija gali sukelti ir vokų odos pažeidimus – kontaktinį dermatoblefaritą, alerginį dermatitą. Svarbu laiku nustatyti ir gydyti alerginį rinitą, nes kliniškai įrodyta, kad negydomas jis didina riziką susirgti astma. Atsiradus pirmiesiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti visus reikalingus tyrimus, kurie padės nustatyti ne tik diagnozę, bet ir išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms žmogus yra alergiškas. Tuomet skiriamas tinkamas gydymas vaistais, malšinančiais alergijos požymius ir gleivinės uždegimą. Paprastai alerginė sloga gydoma antihistamininiais vaistais ir imunoterapija (organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno). Bronchų astma. Aktyvus augalų žydėjimas gali pabloginti ir bronchų astma sergančių žmonių savijautą, gali padažnėti dusulys bei kosulys. Pajutus bronchų astmos paūmėjimo simptomus, būtina kreiptis į medikus, kad būtų paskirtas adekvatus gydymas. Žydėjimo kalendorius. Sezoninės alerginės reakcijos kontrolei pravartu žinoti kada ir kokie augalai žydi. Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus. Alergizuoja ir medžių žiedadulkės, tačiau jos yra stambesnės, todėl turi mažiau alergenų. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna gegužės mėnesį. Alerginis rinitas ar peršalimas? Kartais šienligę sunku atskirti nuo peršalimo. Paprastai peršalimas trunka 5–7 dienas, o šienligė – tol, kol kontaktuojama su alergenu. Be to, pastaroji liga prasideda iškart po kontakto su alergenu. Jai būdingos vandeningos išskyros iš nosies, nekarščiuojama. Peršalimas prasideda praėjus 1–3 dienoms po užsikrėtimo virusu. Jam būdingos vandeningos arba tirštos gelsvos išskyros iš nosies, nedidelis karščiavimas. Alergija gali paūmėti būnant lauke, kur yra žydinčių augalų, o grįžus namo alerginės slogos požymiai gali palengvėti ar net išnykti. Tai nėra būdinga sergant sloga, kuri pasireiškia peršalimo metu. Kryžminė reakcija. Žmonėms, alergiškiems augalų žiedadulkėms, taip pat gali pasireikšti kryžminės reakcijos. Taigi, priklausomai nuo augalo, kurio žiedadulkės sukelia alergiją, alergizuoti gali ir tam tikri maisto produktai. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Pavyzdžiui, jei alerginę reakciją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, vadinasi, ją gali sukelti ir obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Gydymas. Pajutus alerginės reakcijos simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos. Gydytojas, atlikęs tyrimus ar odos jautrumo testus ir nustatęs, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, padės jums išvengti šių alergenų. Jeigu paskirti medikamentai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu 2–5 metus iš eilės nuolat bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Šiuo gydymu siekiama palengvinti pasireiškiančius alergijos simptomus, tačiau efektyviausia priemonė yra – alergeno pašalinimas. Kaip sumažinti alerginės reakcijos riziką? Alergijos gydymas yra sudėtingas procesas, kurio viena pagrindinių sudedamųjų – vengti kontakto su alergenu. Todėl pateikiame keletą patarimų, kaip pakoregavus įpročius, padėti sau pačiam. - Kadangi žiedadulkių daugiausia tvyro ore iki 10 val. ryto ir saulei leidžiantis, todėl gryname ore linkusiam į alergiją geriausia būti ankstyvą popietę. - Venkite lankytis gausiai žydinčiose vietovėse, ypač saulėtą, vėjuotą dieną. - Stiprinkite imunitetą. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, tuo lengviau įveikiami negalavimai. Paūmėjus alergijai rekomenduojama vengti pervargimo, išsekimo, nemigos, įtampos ir streso, nenatūralaus ir sunkiai virškinamo maisto. - Venkite vabzdžių įgėlimo. - Rekomenduojama vėdinti namų, biuro patalpas, automobilį ne praveriant langus, o naudojant kondicionierių. - Grindis ir baldus reikėtų valyti drėgnuoju būdu. Patariama kasdien siurbti kilimus ir dažnai keisti patalynę. Taip pat rekomenduojama įsigyti geros kokybės patalynę, kurioje nesiveistų erkutės ir nesikauptų kiti alergenai. - Skalbinius rekomenduojama džiovinti uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus. - Nešiokite akinius. Jie apsaugos akis ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo UV spindulių poveikio. Dirbtinės ašaros ar akių lašai padės išplauti alergenus iš akių. - Nenaudokite kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų. - Šienligės sezono metu vartokite daugiau vitamino C. Jis mažina histamino lygį kraujyje, kuris ir sukelia alergines reakcijas.
Informacija parengta pagal : http://lsveikata.lt/gydytojau-patark/ziedadulkiu-alergija-uzklumpa-ir-rudeni-3476 http://www.pulmoalerg.lt/ |
Vabzdžių įgėlimų sukeltos pasekmės sveikatai
Alergija vabzdžių įgėlimui Apie vabzdžių nuodus Vabzdžių įgėlimo simptomai Jeigu žmogus yra alergiškas vabzdžio įkandimui, gali vystytis sisteminė anafilaksinė reakcija, kurios požymiai atsiranda jau po 15 – 30 minučių. Alergiškiems žmonėms pavojingas ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti anafilaksines reakcijas ir net mirtį. Dažniausiai stebimi sisteminių anafilaksinių reakcijų į vabzdžių įgėlimus požymiai: • lengvo laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: prasta savijauta, baimė, dalinis ar generalizuotas dilgėlinis bėrimas, niežėjimas, drebulys, gali iki 38°C pakilti temperatūra; • vidutinio laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: greta lengvo laipsnio simptomų gali atsirasti krūtinės spaudimo jausmas, kvėpavimo sunkumas, pilvo, galvos, viso kūno skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas; • sunkaus laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: aptemsta sąmonė, pasidaro neaiški kalba, atsiranda silpnumas, mirties baimė, dusulys, smarkiai sutrinka kvėpavimas, gali vystytis gerklų edema; •anafilaksinis šokas – sunkiausia anafilaksijos forma: dažniausiai netenkama sąmonės, sumažėja arterinis kraujospūdis, galimi traukuliai, nevalingas šlapinimasis, odos cianozė. Pirmoji pagalba ir gydymas įkandus vabzdžiui Anafilaksijos atveju būtina neatidėliotina skubi pagalba. •Nukentėjęs asmuo guldomas ant šono arba horizontalioje padėtyje ant nugaros, ant kieto pagrindo su šiek tiek pakeltu kojūgaliu ir truputį atlošta ir pasukta į šoną galva, kad neužspringtų. Jam reikia ramybės, gryno oro, šiltai apkloti, pamasažuoti rankas ir kojas. • Galima skubiai guminiu varžtu suveržti kūno dalį (ranką, koją) virš įgėlimo vietos. Svarbu nepamiršti kas 10–15 min. trumpam (2–3 min.) atpalaiduoti varžtą. •Jeigu geluonis liko žaizdoje, reikia skubiai jį pašalinti. Patartina uždėti ledo, kad šaltis virš įgėlimo vietos sulaikytų nuodo plitimą. Turint amoniako tirpalo, galima uždėti juo suvilgytas servetėles. Viską reikia daryti skubiai. • Esant sisteminei reakcijai, pirmiausia reikia įšvirkšti adrenalino (0,01 mg/kg 0,1 proc. į raumenis) ir kuo skubiau vežti į reanimacijos skyrių. Laiku suteikus pagalbą, grėsmė gyvybei praeina per 1 valandą. • Kuo skubiau ligonį vežti į ligoninės priėmimo skyrių. Nekomplikuotais atvejais galima gydytis namuose, veiksmingi priešalerginiai ir vaistai nuo uždegimo. Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant, esant daugybiniams įgėlimams, įgėlus burnos srityje - reikia skubiai kreiptis į medikus. Būtina prisiminti !!! - Pirmasis vaistas, teikiant skubią pagalbą ištikus anafilaksijai, yra adrenalinas (0,1 proc. tirpalo 0,01 mg/kg į raumenis). Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų? |
