Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
Antakalnio poliklinikos burnos higienistė atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie dantų akmenis
2023 07 19
Norint turėti gražius ir sveikus dantis svarbu juos ne tik tinkamai prižiūrėti namuose, bet ir periodiškai apsilankyti pas burnos higienistą. Šis specialistas pašalina dantų apnašas ir akmenis, kurie susikaupia net kruopščiai besirūpinantiems savo burnos higiena. Antraip susikaupę akmenys gali sukelti įvairias burnos ertmės ligas, dėl kurių netgi gresia ilgainiui netekti dantų.
Antakalnio poliklinikos burnos higienistė Gintarė Vysockė sako, kad paprastai gerai prižiūrint dantis pas burnos higienistą pakanka apsilankyti vos kartą per metus. Vis tik kai kuriems žmonėms gali tekti pas šį specialistą užsukti ir du – tris kartus per metus. Su specialiste kalbėjomės apie tai, kodėl kai kuriems žmonėms burnos higienos procedūros gali prireikti dažniau ir kas kaltas, jeigu ant dantų dažnai formuojasi akmenys. Ar dėl to kalta vien netinkama jų priežiūra? Kodėl vieni pas higienistą turi lankytis dažniau?
Paklausta, kaip dažnai reikėtų apsilankyti pas burnos higienistą, G. Vysockė sakė, kad tai labai individualu. „Apsilankymų dažnumą turėtų pasakyti jūsų burnos higienistas, įvertinęs jūsų burnos higienos, mitybos įpročius, ar esate motyvuotas prižiūrėti savo dantis, ar nesergate periodonto ligomis ir pan.
Dažniausiai, jeigu asmuo gerai prižiūri dantis, apsilankyti užtenka kartą per metus. Jeigu pacientas turi implantų, tiltinių konstrukcijų, nemažai plombuotų dantų, yra rūkantis ar geria daug kavos, rekomenduojama pas burnos higienistą apsilankyti du kartus per metus, o sergant periodonto ligomis (tokiomis, kaip periodontitas ar gingivitas) gali prireikti ir 3 kartų metuose“, – pasakojo burnos higienistė.
Anot „Delfi“ pašnekovės, veiksmingiausia periodonto ligų ir dantų ėduonies profilaktikos priemonė yra tinkama burnos ertmės priežiūra namuose bei reguliariai atliekama profesionali burnos ertmės higienos procedūra.
„Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas higienistą padeda laiku pastebėti ir išgydyti dantenų ligas. Taip pat higienistas gali pastebėti ir pradinį ar jau progresavusį dantų gedimą bei laiku nukreipti pas gydytoją odontologą. Prireikus patarti, kaip sumažinti kamuojantį dantų jautrumą, parinkti jums tinkamiausias burnos priežiūros priemones“, – paaiškino G. Vysockė.
Kas „kaltas“ dėl apnašų susidarymo?
Taigi vizitų pas burnos higienistą dažnumą lemia dantų būklė. Tad, kodėl vieniems dantų apnašos formuojasi dažniau, kitiems mažiau?
„Visų pirma, norint suprasti, kaip susidaro dantų akmenys ar apnašos, reikia pradėti nuo jų apibrėžimo. Trumpai tariant, dantų akmenys – tai kietos nuosėdos ant dantų, kurios susidaro mineralizuojantis minkštosioms (daugiausia tai – maisto likučiai) apnašoms. Tai reiškia, kad blogai išsivalius dantis, ant dantų lieka gausybė maisto likučių. Ilgainiui, jų vis nenuvalant, seilėse esantys mineralai nusėda ant minėtų minkštų apnašų ir kartu pradeda palaipsniui kietėti. Tokiam procesui vykstant ilgiau nei savaitę jau turime susiformavusius dantų akmenis, kuriuos reikia šalinti specialistams.
Tad pagal apibrėžimą galima suprasti, kad pagrindinė apnašų formavimosi priežastis – prasti burnos higienos įpročiai“, – teigė G. Vysockė.
Tačiau specialistė pridūrė: prastai prižiūrimi dantys – ne vienintelis veiksnys, lemiantis apnašų susidarymą. Tam įtakos turi ir maisto kietumas bei netinkamų maisto produktų dažnas vartojimas.
„Lipnus, minkštas maistas labai prilimpa prie dantų paviršių, jį sunku nuvalyti. Ir priešingai – kietesni maisto produktai natūraliai apvalo dantų paviršius.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad mityboje būtų saikingai vartojamas daug angliavandenių turintis maistas, gazuoti gėrimai, saldumynai, kepiniai, kadangi tai puikus „maistas“ bakterijoms, kurios jį skaidydamos išskiria rūgštis, pažeidžiančias dantų emalę. Galiausiai tai sukelia dantų ėduonį“, – įspėjo burnos higienistė.
Svarbu ir tai, kaip kramtome
G. Vysockė pasakojo, kad be netinkamai pasirinkto maisto, yra ir daugiau veiksnių, lemiančių apnašų susidarymą. Vienas jų – netinkamas kramtymo įprotis.
„Daugelis žmonių yra įpratę kramtyti tik viena žandikaulio puse. Tai – prastas įprotis, nes apnašos, valgant kietą maistą, nusivalo tik nuo dantų, kurie yra toje žandikaulio pusėje, su kuria kramtoma“, – paaiškino „Delfi“ pašnekovė.
Apnašų susidarymas gali priklausyti ir nuo dantų išsidėstymo. „Turint tiesius dantis esama pakankamai erdvės tarpdančiuose, kad būtų galima juos efektyviai valytis tarpdančių siūlu ar šepetėliu. Bet, kai dantys kreivi, kai kurie jų gali būti labai arti kitų, taip pasunkindami valymą šepetėliu ar siūlu. Tai sukuria aplinką, kurioje klesti bakterijos“, – pastebėjo specialistė.
„Turint tiesius dantis esama pakankamai erdvės tarpdančiuose, kad būtų galima juos efektyviai valytis tarpdančių siūlu ar šepetėliu. Bet, kai dantys kreivi, kai kurie jų gali būti labai arti kitų, taip pasunkindami valymą šepetėliu ar siūlu. Tai sukuria aplinką, kurioje klesti bakterijos“, – pastebėjo specialistė.
Pagaliau apnašos dažniau formuojasi ir dėl daugybinių ėduonies pažeidimų, restauracijos, breketų sistemų, kabančių plombų.
„Esant nelygiam, sunkiai prieinamas paviršiui, susikaups daugybė įstrigusių minkštų apnašų, kurių jūs nepajėgsite pašalinti patys“, – kalbėjo G. Vysockė, pridūrusi, kad dantų akmenys bei apnašos formuojasi greičiau ir rūkantiems asmenims.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/odontologija/kodel-vieniems-zmonems-dantu-akmenys-susidaro-greiciau-nei-kitiems-burnos-higieniste-isvardijo-pagrindines-priezastis.d?id=89812239&fbclid=IwAR2QhCewFjzIPrKOAnZPCikqgcYO_9WaUA850BKo6Rhq91PxOQDGMshfduo
Antakalnio poliklinikos burnos higienistė Gintarė Vysockė sako, kad paprastai gerai prižiūrint dantis pas burnos higienistą pakanka apsilankyti vos kartą per metus. Vis tik kai kuriems žmonėms gali tekti pas šį specialistą užsukti ir du – tris kartus per metus. Su specialiste kalbėjomės apie tai, kodėl kai kuriems žmonėms burnos higienos procedūros gali prireikti dažniau ir kas kaltas, jeigu ant dantų dažnai formuojasi akmenys. Ar dėl to kalta vien netinkama jų priežiūra? Kodėl vieni pas higienistą turi lankytis dažniau?
Paklausta, kaip dažnai reikėtų apsilankyti pas burnos higienistą, G. Vysockė sakė, kad tai labai individualu. „Apsilankymų dažnumą turėtų pasakyti jūsų burnos higienistas, įvertinęs jūsų burnos higienos, mitybos įpročius, ar esate motyvuotas prižiūrėti savo dantis, ar nesergate periodonto ligomis ir pan.
Dažniausiai, jeigu asmuo gerai prižiūri dantis, apsilankyti užtenka kartą per metus. Jeigu pacientas turi implantų, tiltinių konstrukcijų, nemažai plombuotų dantų, yra rūkantis ar geria daug kavos, rekomenduojama pas burnos higienistą apsilankyti du kartus per metus, o sergant periodonto ligomis (tokiomis, kaip periodontitas ar gingivitas) gali prireikti ir 3 kartų metuose“, – pasakojo burnos higienistė.
Anot „Delfi“ pašnekovės, veiksmingiausia periodonto ligų ir dantų ėduonies profilaktikos priemonė yra tinkama burnos ertmės priežiūra namuose bei reguliariai atliekama profesionali burnos ertmės higienos procedūra.
„Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas higienistą padeda laiku pastebėti ir išgydyti dantenų ligas. Taip pat higienistas gali pastebėti ir pradinį ar jau progresavusį dantų gedimą bei laiku nukreipti pas gydytoją odontologą. Prireikus patarti, kaip sumažinti kamuojantį dantų jautrumą, parinkti jums tinkamiausias burnos priežiūros priemones“, – paaiškino G. Vysockė.
Kas „kaltas“ dėl apnašų susidarymo?
Taigi vizitų pas burnos higienistą dažnumą lemia dantų būklė. Tad, kodėl vieniems dantų apnašos formuojasi dažniau, kitiems mažiau?
„Visų pirma, norint suprasti, kaip susidaro dantų akmenys ar apnašos, reikia pradėti nuo jų apibrėžimo. Trumpai tariant, dantų akmenys – tai kietos nuosėdos ant dantų, kurios susidaro mineralizuojantis minkštosioms (daugiausia tai – maisto likučiai) apnašoms. Tai reiškia, kad blogai išsivalius dantis, ant dantų lieka gausybė maisto likučių. Ilgainiui, jų vis nenuvalant, seilėse esantys mineralai nusėda ant minėtų minkštų apnašų ir kartu pradeda palaipsniui kietėti. Tokiam procesui vykstant ilgiau nei savaitę jau turime susiformavusius dantų akmenis, kuriuos reikia šalinti specialistams.
Tad pagal apibrėžimą galima suprasti, kad pagrindinė apnašų formavimosi priežastis – prasti burnos higienos įpročiai“, – teigė G. Vysockė.
Tačiau specialistė pridūrė: prastai prižiūrimi dantys – ne vienintelis veiksnys, lemiantis apnašų susidarymą. Tam įtakos turi ir maisto kietumas bei netinkamų maisto produktų dažnas vartojimas.
„Lipnus, minkštas maistas labai prilimpa prie dantų paviršių, jį sunku nuvalyti. Ir priešingai – kietesni maisto produktai natūraliai apvalo dantų paviršius.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad mityboje būtų saikingai vartojamas daug angliavandenių turintis maistas, gazuoti gėrimai, saldumynai, kepiniai, kadangi tai puikus „maistas“ bakterijoms, kurios jį skaidydamos išskiria rūgštis, pažeidžiančias dantų emalę. Galiausiai tai sukelia dantų ėduonį“, – įspėjo burnos higienistė.
Svarbu ir tai, kaip kramtome
G. Vysockė pasakojo, kad be netinkamai pasirinkto maisto, yra ir daugiau veiksnių, lemiančių apnašų susidarymą. Vienas jų – netinkamas kramtymo įprotis.
„Daugelis žmonių yra įpratę kramtyti tik viena žandikaulio puse. Tai – prastas įprotis, nes apnašos, valgant kietą maistą, nusivalo tik nuo dantų, kurie yra toje žandikaulio pusėje, su kuria kramtoma“, – paaiškino „Delfi“ pašnekovė.
Apnašų susidarymas gali priklausyti ir nuo dantų išsidėstymo. „Turint tiesius dantis esama pakankamai erdvės tarpdančiuose, kad būtų galima juos efektyviai valytis tarpdančių siūlu ar šepetėliu. Bet, kai dantys kreivi, kai kurie jų gali būti labai arti kitų, taip pasunkindami valymą šepetėliu ar siūlu. Tai sukuria aplinką, kurioje klesti bakterijos“, – pastebėjo specialistė.
„Turint tiesius dantis esama pakankamai erdvės tarpdančiuose, kad būtų galima juos efektyviai valytis tarpdančių siūlu ar šepetėliu. Bet, kai dantys kreivi, kai kurie jų gali būti labai arti kitų, taip pasunkindami valymą šepetėliu ar siūlu. Tai sukuria aplinką, kurioje klesti bakterijos“, – pastebėjo specialistė.
Pagaliau apnašos dažniau formuojasi ir dėl daugybinių ėduonies pažeidimų, restauracijos, breketų sistemų, kabančių plombų.
„Esant nelygiam, sunkiai prieinamas paviršiui, susikaups daugybė įstrigusių minkštų apnašų, kurių jūs nepajėgsite pašalinti patys“, – kalbėjo G. Vysockė, pridūrusi, kad dantų akmenys bei apnašos formuojasi greičiau ir rūkantiems asmenims.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/odontologija/kodel-vieniems-zmonems-dantu-akmenys-susidaro-greiciau-nei-kitiems-burnos-higieniste-isvardijo-pagrindines-priezastis.d?id=89812239&fbclid=IwAR2QhCewFjzIPrKOAnZPCikqgcYO_9WaUA850BKo6Rhq91PxOQDGMshfduo