Parengė Antakalnio poliklinikos medicinos psichologė Giedrė Dovydaitytė - Vaisova
Pasitikėjimas savimi – tai matas, kiek asmuo save suvokia kaip kompetentingą tose gyvenimo srityse, kurias laiko svarbiomis. Šie psichologo Williamo Jameso jau 19 a pasakyti žodžiai atskleidžia, jog pasitikėjimas savimi yra susijęs su mūsų tikslais, vertybėmis ir tai, kaip mes patys save vertiname.
Dėl ko žmogui gali trūkti pasitikėjimo savimi?
- Neigiamos patirtys vaikystėje – smurtas, griežtos bausmės;
- Negalėjimas atitikti tėvų ar bendraamžių lūkesčių.
- Buvimas „balta varna“.
- Teigiamų dalykų – šilumos, palaikymo, meilės trūkumas;
Iš aplinkos girdima kritika neretai tampa mūsų pačių vidine kritika ir nepastebimai mes sau imame sakyti tuos negražius, nuvertinančius žodžius. Galime savęs paklausti, kaip aš reaguoju į padarytą klaidą? Ar neigiu ją, išsisukinėju, ar puolu save žeminti ir nurašyti, kaip niekam tikusį, ar atvirkščiai - pripažįstu savo atsakomybę ir primenu sau, kad klysti žmogiška bei stengiuosi pasimokyti iš savo klaidų? Paskutinis variantas ko gero labiausiai atspindėtų sveiką pasitikėjimą savimi, nes toks požiūris leidžia žmogui susidaryti pozityvų, bet kartu ir realistišką savęs bei susiklosčiusios situacijos vaizdą.
Būtų naudinga įvardinti, kokiais būdais galime stiprinti pasitikėjimą savimi.
- Bandykime suformuoti ir išlaikyti pozityvų požiūrį, kuris neturėtų priklausyti nuo kitų žmonių nuomonės.
- Susikoncentruokime į savo stiprybes, galime padaryti jų sąrašą.
- Nusistatykime ambicingus, bet realistinius tikslus.
- Stenkimės atpažinti savikritiką ir jai nepasiduoti.
- Mokykimės priimti komplimentus.
- Nuolat darykime ką nors gera sau ir kitiems.